.
kermė́ti, -ė́ja (kérma), -ė́jo.
1. gausiai augti: Čia tik žolę nuganai, ir vėl kermė́ja. Po lietaus javai geriau kermė́ja.
2. apsitraukti, aplipti: Šią vasarą labai kérma augalai amaru: visur juoduoja jie aplipę, apkermėję tuo gyviu.
apkermė́ti.
1. apaugti kuo: Lazdynas riešutais apkermė́jęs. Apkermėję šakos kirbinėm uogų. Kalnelis apkermė́jo svėrėm. Seni medžiai yra apkermė́ję samanom.
2. apsitraukti kuo: Langai nuo šalčio apkermėjo. apskresti: Vaikas parėjo iš balos visas purvais apkermėjęs.
prikermė́ti.
1. priaugti, priželti: Kad prikermėjo šiemet pievose žolės, kaip reiks ir išpjauti?!
2. priskresti: Jo ausys purvo prikermė́jusios.
užkermė́ti.
1. užaugti: Užkermė́jo krūmais visa pieva, nebegalima ir pjauti. Ataugs visi pakraščiai užkermė́ję atžalynu. Ažkermė́ta daržo vijokliais.
2. apsitraukti kuo: Nuo šalčio langai ažburbėję, ažkermė́ję. priskresti: Nepaspėju išsimazgot ausių, ir vėl užkermė́ja. Užkermė́jo lempos stiklas. Kiaurymė buvo aklinai užkermėjusi ir uždaryta.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.