põterėti, -ėja, -ėjo, poterė́ti, -ė́ja, -ė́jo, poteriauti:
1. Aš eitu ant šventoriaus põterėti. Be galo daug poterėjo, kasdien pirma į bažnyčią, paskutinė iš bažnyčios.
2. Nu, nu, põterėk, kol gausi! | Radę dvi meškiki pri girnų bepoterėjančias (urzgiančias), parsigando strošniai.
3. čiauškėti, čiulbėti: Blezdinga ant stogo poterė́ja.
apipõterėti
1. apipoteriauti: Apipõterėtus žalnierius ir sulaidojom į vieną duobę.
2. poteriavimu suteikti kokiam daiktui ypatingos galios: Jos apipoterėtas kaspinas galia padėti?!
nupõterėti. burtažodžiais, maldomis pagydyti, užkalbėti: Ans moka nupõterėti rožę, drugį, t. y. užvardyti.
papõterėti. papoteriauti 2: Pavalgę, papoterėję ejo gulti. Pasipõterėjęs nuėjo gulti.
pripõterėti. pripoteriauti 2: Ot, džiaugsis žmona! – tarė senis. – Kiek ji Dievuliui ausis pripoterėjo ir iki šiol neišprašė, vienok susimylėjo!
supõterėti. sukalbėti poterius: Supõterėk, ir gausi paėsti.
užpõterėti. poteriais, maldomis paveikti, užkalbėti: Paržegnok žiburelius, užpõterėk, ir nėko nedarys.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.