apiporyti

.
põryti, -ija (-yja), -ijo (-yjo).

1. mušti, pliekti: Ans porija rupūžę, t. y. muša, kol užporija. Poryk jam gerai kailį, kol dar mažas, ba paskiau neįveiksi. | Visą valandą muses põrijau.

2. godžiai valgyti: Nežiūri, kad ir penktadienis, põrija mėsą pasidėjęs.

3. miešti, skiesti: Porija vyną, arielką.

4. mėtyti, svaidyti: Kap pradėjo põryt visaką iš po kojų!
apipõryti. apmušti, apdaužyti: Juozas jį gerokai apipõrijo.
atpõryti.

1. primušti, atmušti: Jam snukį gerai atpõrijo.

2. padaryti neaštrų, atšipinti, atbukinti: O ką, ar aš nesakiau, kad atpõrysi kirvį į žemę?! Ot atpõrijo kuolą bekaldamas!

3. atmiešti, atskiesti: Žydai vyną atporyja su vandenimi, t. y. pramiešia, atlėšiuoja.
išpõryti. išvyti: Šunes išpõrijo anas iš tvarto.
papõryti

1. pavalgyti: Parėjo, pietus papõrijo.

2. daug gerti, prisimaukti: Degtinės prisivirė, dabar pasipõrys.
pripõryti

1. labai prirūkyti: Kai pripõrijo, tai negalima kambary būt!

2. primušti, prilupti: Tai vyrą pripõrijo, pritaisė, led gyvas parėjo! Jis vaikus kad pripõrijo, net visi mėlyni buvo.

3. prigaminti: Pripõriju, pripõriju (prikapoju) lapų karvėm. Duonos prisūdė, chlodnyko pripõrijo bliūdelį i pradė [jo] valgyt.
užpõryti

1. užmušti, užpliekti: Brolis brolį būtų užpõrijęs. Pamatau gyvatę, užpõriju i padžiaunu ant šakalio. Aš jį užpõryč, tą tavo burbulį (balandį), – paškudija visur.

2. užduoti, palupti: Reikia tokiam vaiku [i] užpõryt.

3. užraugti: Jis alų užporijo ant rūgimo (= rūgti), t. y. užraugė.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apiporyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2020 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis