pluñcyti, -ija, -ijo. pluncinti:
1. Pluñcyk dabar žmogus tiek kelio. Pluñcija visa sušilus. Kad aš taip turėčiau daugiau pinigų, nepluñcyčiau pėsčia.
2. Be reikalo tą kuiną pluñciji. Jurgis tai pluñcijo jūsų piemenį – kolei mirs, neužmirš. Ir vėl taũ močia pluñcys mazgoliu. Kamgi tu jį dabar pluñciji?
3. sunkiai dirbti, plūktis: Aš te pluñcijuos.
4. taškytis, maudytis: Antys pluñcijas ežere.
apipluñcyti. apmušti, apkulti: Negana, kad apipluñcijo, da ir paklupdė. Gerai apipluñcijo.
atpluñcyti. atpluncinti: Led atpluñcijau par [šlapią] lauką. Tokį kelią atpluñcyti tai ne juokas.
parpluñcyti. sunkiai pareiti, parsivilkti: Kol parpluñcys pėsčias. Dar palauk, kol tokį kelio galą parpluñcysi.
pripluñcyti
1. primušti, prikulti: Jie tą vaiką pripluñcijo, tai tas nė nebepaeina. Jurgį gerai pripluncijo sodžiuj. Vyrai kad pripluñcijo, tai daugiau nei nebeateidavo ir kviečiamas.
2. vaikščiojant ar dirbant privargti, nusivaryti: Kad prisipluñcijau, kol tiek kelio suvaikščiojau! Jau davaliai prisipluncijau po tą ežerą – velėjau velėjau nuo ryto ligi pusdienių.
užpluñcyti.
1. užpluncinti 1: Žvynę kone kaip katę užpluñcijo. Jį užpluñcijo iki negyvumo. Užmušė žvirblelį, užpluñcijo.
2. daug užmokėti: Jis ar septynius šimtus už tą arklį užpluñcijo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.