apilsti

il̃sti, -ta, -o. vargti, silpti, netekti kvapo: Aš ilstù, toli bėgdamas, ir tu pailsai. Bėgau, kol pradėjau il̃sti. Jis ėjo nuo pat ryto ir dėl to pradėjo il̃sti. Kam aš čia il̃siu, kam kalbėsiu. Aš neilstù, nuo rugių lysvės parėjus, ko tu ilstì? Il̃sta man rankelės nuo sunkių darbelių. Per dirvą jojau, žirgelis ilso.
apil̃sti. pavargti, šiek tiek pailsti; apdusti: Jis apilso, benešdamas akmenį, t. y. aptroško. Boba apilsusi. Senelis, į kalną belipdamas, net apil̃so. Apilsęs aš visumet ilsiu. Jau arkliai biskį apil̃so, pamažiau varyk. O jeigu apilsi sunkiam darbe savo, tai žvilgtelk ant darbo jaunų draugų tavo. Kiauro maišo nepripilsi, kad pildamas ir apilsi. O gerai darydami neapilskime (nenustokime gera darę) . Apilsusieji, sergantieji ir mirštantieji nė kokios pagalbos neturėjo. | Vėjelis apilsęs jau pūsti nustojo.
atil̃sti.

1. pavargti, pailsti: Kad ir atilsus nuo darbo, nors pavargus buvau, kai inėjau į darželį, man smūtkai pražuvo.

2. pailsėti: Atsiilstu.
išil̃sti. išvargti, pailsti: Išilsau tekėdamas. Jau išilso ir nuvargo. Kada dvasia mano išilsta, tau puikybė esti apreikšta. Kūnas mano jau išdžiūvo ir išilsęs labai trokšt gėrimo.
nuil̃sti. nusilpti; nuvargti; pridusti: Nuilsaũ dirbdamas. Bitys, nuilsusios belekiant, sukrito į medį. Kam nuilsusioj blakstienoj blizga ašarėlės? Nuilso kaip žąsiukas. Lyg nuilsęs Nemuns teka, jūron leidžiasi žemyn. Nuilso it šuo, varlę ginęs. Parėjo visas nuilsęs, sušilęs. Nuilsęs net užmigau. Jisai kriokia, miega nuilsęs. Vyras nuilsusiu balsu šnekėjo. Bobutė dudeno dudeno ir nuil̃so. Tavo talkelė nuil̃so, kalne rugelius nupjovė. Duokim (= duoki man) paragauti raudonojo viralo, nėsa esmi nuilsęs.
nenuil̃stamai. Šalis nenuilstamai rūpinasi moterimi – motina.
pail̃sti. pavargti, netekti kvapo, uždusti: Pailsaũ, bėgdamas prieš kalną. Jau ir greičiau pailstu. Aš nepailsaũ, belaikydama žirgus. Pailsaũ kaip šuva, varlę vijęs. Aš didei pail̃sęs. Mes tai vakar labai pailsom. Parėjo dukrelė rugelius grėbus, labai pailsus. Jei žūsiu, draugai, nesakykit – per greit pailsau. Nepailstančios vištos guli ant šono kaip negyvos. Mes bėgdami nepailstumbim. Jei juos paleisiu alkanus namup jų, pails ant kelio. Graudina, idant nepailstumbim gerai daryti. Pailso rankos belaikant. Mergytė mano, jaunoji mano, ar nepailso tavo kojelės? Aš nusieitau ik sierai žemei, lig nepailstau savo kojelių. Pasakoja pasakoja, net ausys pail̃sta beklausant. Dvasia tavo blaškosi, pailso. Tikra meilė neyra pailstanti. Medžiai buvo kažkaip susisukę, panarinę savo šakas, pailsusias nuo derlių naštos. Jis bus ir galvą (dvasią) pailsęs. Tas pats nepailstinas bei rūpestingas mūsų pasiprociavojimas ir toliau bus.
pailstinaĩ. Ar nenorėtum tam atilsį velyti, kursai. pailstinai susidirbęs yra?. Pailsęsis keleivis jautė. atilsį arti.
périlsti. perdėm priilsti: Périlso, peršlapo bebėgdama. Šniaukštuoji perilsęs.
prail̃sti. pailsti: Gulbės sparnai prailso par girelę lekančios.
priil̃sti. privargti, netekti kvapo, uždusti: Lekia boba pridusus, priil̃sus. Aš priilsau, kol pakėliau akmenį. Priilsusios buvome vakar. Dirbdamas priilsi ir sušilsi. Girdėjau jį priilsdavus tenai. Ar nepriilso bėrieji žirgeliai, ar nenutrūko šilko vadelėlės?
priilstinaĩ. Ne alsiai, nepriilstinai.
suil̃sti. suvargti, pailsti: Parėjau taip suil̃sus, tai ir sėdžiu.
užil̃sti. pavargti, kvapo netekti, uždusti: Aš užilstù, einant prieš kalną. Pavyti tai pavijau, tik labai užilsáu. Užilsęs gauni švykštulį ir kosi. Užil̃sęs kaip zuikį ginęs. Abu purvini, užilsę.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>il̃sti, </b>-ta, -o. <span class="explanation">vargti, silpti, netekti kvapo: </span> Aš ilstù, toli bėgdamas, ir tu pailsai. Bėgau, kol pradėjau il̃sti. Jis ėjo nuo pat ryto ir dėl to pradėjo il̃sti. Kam aš čia il̃siu, kam kalbėsiu. Aš neilstù, nuo rugių lysvės parėjus, ko tu ilstì? Il̃sta man rankelės nuo sunkių darbelių. Per dirvą jojau, žirgelis ilso. <br/><b>apil̃sti</b>. <span class="explanation">pavargti, šiek tiek pailsti; apdusti: </span> Jis apilso, benešdamas akmenį, t. y. aptroško. Boba apilsusi. Senelis, į kalną belipdamas, net apil̃so. Apilsęs aš visumet ilsiu. Jau arkliai biskį apil̃so, pamažiau varyk. O jeigu apilsi sunkiam darbe savo, tai žvilgtelk ant darbo jaunų draugų tavo. Kiauro maišo nepripilsi, kad pildamas ir apilsi. O gerai darydami neapilskime <span class="explanation"> (nenustokime gera darę) </span>. Apilsusieji, sergantieji ir mirštantieji nė kokios pagalbos neturėjo. | Vėjelis apilsęs jau pūsti nustojo. <br/><b>atil̃sti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pavargti, pailsti: </span> Kad ir atilsus nuo darbo, nors pavargus buvau, kai inėjau į darželį, man smūtkai pražuvo. <br/>2. <span class="explanation">pailsėti: </span> Atsiilstu. <br/><b>išil̃sti</b>. <span class="explanation">išvargti, pailsti: </span> Išilsau tekėdamas. Jau išilso ir nuvargo. Kada dvasia mano išilsta, tau puikybė esti apreikšta. Kūnas mano jau išdžiūvo ir išilsęs labai trokšt gėrimo. <br/><b>nuil̃sti</b>. <span class="explanation">nusilpti; nuvargti; pridusti: </span> Nuilsaũ dirbdamas. Bitys, nuilsusios belekiant, sukrito į medį. Kam nuilsusioj blakstienoj blizga ašarėlės? Nuilso kaip žąsiukas. Lyg nuilsęs Nemuns teka, jūron leidžiasi žemyn. Nuilso it šuo, varlę ginęs. Parėjo visas nuilsęs, sušilęs. Nuilsęs net užmigau. Jisai kriokia, miega nuilsęs. Vyras nuilsusiu balsu šnekėjo. Bobutė dudeno dudeno ir nuil̃so. Tavo talkelė nuil̃so, kalne rugelius nupjovė. Duokim (= duoki man) paragauti raudonojo viralo, nėsa esmi nuilsęs. <br/><b>nenuil̃stamai</b>. Šalis nenuilstamai rūpinasi moterimi – motina. <br/><b>pail̃sti</b>. <span class="explanation">pavargti, netekti kvapo, uždusti: </span> Pailsaũ, bėgdamas prieš kalną. Jau ir greičiau pailstu. Aš nepailsaũ, belaikydama žirgus. Pailsaũ kaip šuva, varlę vijęs. Aš didei pail̃sęs. Mes tai vakar labai pailsom. Parėjo dukrelė rugelius grėbus, labai pailsus. Jei žūsiu, draugai, nesakykit – per greit pailsau. Nepailstančios vištos guli ant šono kaip negyvos. Mes bėgdami nepailstumbim. Jei juos paleisiu alkanus namup jų, pails ant kelio. Graudina, idant nepailstumbim gerai daryti. Pailso rankos belaikant. Mergytė mano, jaunoji mano, ar nepailso tavo kojelės? Aš nusieitau ik sierai žemei, lig nepailstau savo kojelių. Pasakoja pasakoja, net ausys pail̃sta beklausant. Dvasia tavo blaškosi, pailso. Tikra meilė neyra pailstanti. Medžiai buvo kažkaip susisukę, panarinę savo šakas, pailsusias nuo derlių naštos. Jis bus ir galvą <span class="explanation"> (dvasią) </span> pailsęs. Tas pats nepailstinas bei rūpestingas mūsų pasiprociavojimas ir toliau bus. <br/><b>pailstinaĩ</b>. Ar nenorėtum tam atilsį velyti, kursai. pailstinai susidirbęs yra?. Pailsęsis keleivis jautė. atilsį arti. <br/><b>périlsti</b>. <span class="explanation">perdėm priilsti: </span> Périlso, peršlapo bebėgdama. Šniaukštuoji perilsęs. <br/><b>prail̃sti</b>. pailsti: Gulbės sparnai prailso par girelę lekančios. <br/><b>priil̃sti</b>. <span class="explanation">privargti, netekti kvapo, uždusti: </span> Lekia boba pridusus, priil̃sus. Aš priilsau, kol pakėliau akmenį. Priilsusios buvome vakar. Dirbdamas priilsi ir sušilsi. Girdėjau jį priilsdavus tenai. Ar nepriilso bėrieji žirgeliai, ar nenutrūko šilko vadelėlės? <br/><b>priilstinaĩ</b>. Ne alsiai, nepriilstinai. <br/><b>suil̃sti</b>. <span class="explanation">suvargti, pailsti: </span> Parėjau taip suil̃sus, tai ir sėdžiu. <br/><b>užil̃sti</b>. <span class="explanation">pavargti, kvapo netekti, uždusti: </span> Aš užilstù, einant prieš kalną. Pavyti tai pavijau, tik labai užilsáu. Užilsęs gauni švykštulį ir kosi. Užil̃sęs kaip zuikį ginęs. Abu purvini, užilsę.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.