apiėdos

APIĖDOS – tai trumpi, paprastai humoristiniai ar satyriniai eilėraščiai (epigramos), dažnai su staigia, pointa baigtimi. Kilę iš liaudies kūrybos, dabar naudojami kaip tiesioginė, dažnai kandžiai juokinga ar kritinė eilėraščio forma.

Pagrindiniai bruožai:
- Trumpumas (kelios eilutės).
- Dažnas humoras, sarkazmas, ironija.
- Staigus, aštrus pabaigos pointas.
- Gali būti paniekinamos, satyrinės ar tiesiog juokingos.

Pavyzdžiai:
1. Liaudiškas:
Kai ponas eina per kaimą,
Šunys loja iš po šiaudų.
Bet kai valstietis – tylėk, šunie,
Ponas gali užsakyti.
2. Modernus (apie biurokratiją):
Popieriai auga kaip grybai po lietaus,
Tvarkos sistemoje – amžinas sąmyšis.
O atsakymą gausi, kai pats pamiršai,
Kodėl rašei.
3. Iš klasikų (Salomėjos Nėries):
Mergaitė maža verkia prie kelio:
„Ar nematėt mano avinėlio?“
– Avinėlio ne, bet mačiau,
Kaip piemuo jį ėdė.

Įrašas
Paaiškinimas	APIĖDOS – tai trumpi, paprastai humoristiniai ar satyriniai eilėraščiai (epigramos), dažnai su staigia, pointa baigtimi. Kilę iš liaudies kūrybos, dabar naudojami kaip tiesioginė, dažnai kandžiai juokinga ar kritinė eilėraščio forma. Pagrindiniai bruožai: - Trumpumas (kelios eilutės). - Dažnas humoras, sarkazmas, ironija. - Staigus, aštrus pabaigos pointas. - Gali būti paniekinamos, satyrinės ar tiesiog juokingos. Pavyzdžiai: 1. Liaudiškas: Kai ponas eina per kaimą, Šunys loja iš po šiaudų. Bet kai valstietis – tylėk, šunie, Ponas gali užsakyti. 2. Modernus (apie biurokratiją): Popieriai auga kaip grybai po lietaus, Tvarkos sistemoje – amžinas sąmyšis. O atsakymą gausi, kai pats pamiršai, Kodėl rašei. 3. Iš klasikų (Salomėjos Nėries): Mergaitė maža verkia prie kelio: „Ar nematėt mano avinėlio?“ – Avinėlio ne, bet mačiau, Kaip piemuo jį ėdė.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.