apgriežti

gríežti-ia, -ė, griẽžti

1. pjauti, rėžti rėžį, brėžti: Kurpes gríežti (apipjauti apie kurpmedžius rėželį odoms prikalti) . Gulsčio medžio viršūnę gríežti.

2. lupti, gramdyti, gremžti: Gríežia ligoniui votį, akį. Kad akis iš kaktos griežtų, koks tai būtų sopulys.

3. griežtuvu daryti indui graižtus (griežimus), griovelį, išpjovą: Kibiro gráižtvos nupuvo, reikia ir vėl gríežti. Stotko graižtvos nupuvo, reik gríežti su griežtuvu dėl dugno viedrų, t. y. dėl įleidimo dugno kubilui. Griežtuvu gríežia kubilu [i] griežimus.

4. pjauti (pievą) ; kirsti, kapoti: Jau mūsų vyrai gríežia pievą. Siečką vienas gríežia.

5. rėžti, smegti; klimpti: Tekiniai gríeža į velėną. Važiuojant kad griežiasi ratai, tai griežiasi.

6. veržti: Ploni šniūreliai kelnių, tai kojas griežia. Nespausk tep, siūlas pirštan griežiasi. | Ir tau kai kunigui kaklas pradėjo gríežtis (riebėti, reivėtis iš riebumo) .

7. daržovėms, javams šaknis ar lapus nusukti, nupjauti: Eisme runkelių gríežt. Burokus kai gríeši, purvus nudaužyk. Ar jūs griežiat grikius?

8. sukti, gręžti: Linų saują griežia (apskritai susuka, suriša) .

9. skaudėti, gelti: Per visądien griẽžė dantį. Vaikui vidurius gríežia (sopa, vaikas viduriais serga, viduriuoja) .

10. braukti, brūžinti, trinti, zulinti: Jau kelias pusplikis – vietoms ragės grieža pliką žemę. Rogės griežė plikais plento akmenimis. Šitą pusę Nemunas griežias (graužias), o anoj – salą pila.

11. rėkti džeržgiančiu balsu: Gryžė gríežia rugiuose, pievose. Jei volungė gríežia, tai dar bus lietaus. Usnynės baloj pirmos varlės griežia. Ko čia grieži kaip žalioja varlė? džergžti: Vasarą dažnai pradeda griežti ratai. Pradėjo ratai griežties gigirgu gigirgu – reik tepuklo.

12. groti: Aukštai ore kaži kas griežia. Vaikinai klernetas, armonikas, muzikas griežė, cypino šuns balsais. Ant smuiko gríežia piemuo, t. y. grajija. Kaip gríežia, teip ir šok! Kaip seniejai griežė, taip jauniejai šoko. Pernakt muzika gríežė. Beržinskytis labai gražiai gríežia ant armonikos. Muzikantai griežia be galo, nebsėdi sveteliai už stalo. To [je] karčemėlė [je],
toje margoje, ui, ui kaip gražiai, tai gražiai griežė. Griežk, dūda varine, šok, merga lelija. Praded griežti ant vargonų. Kiti juokės, rėkė ožio balsais, kojomis žemę trankė, liežuviu griežė. Muzikantai griežia valsą. Tik jaunoje žolėje griežė naktiniai smuikininkai – žiogai.

13. grikšėti, džiržginti, ppr. sukandus dantis iš skausmo ar iš pykčio: Dantis griežė, kumščias daužė. Griežiu dantimis. Sako, kad aš per miegą dantimì griežiù. Šitas arklys stips – dantim gríežia. Paršelis dantį gríežia prieš dvėsimą. Barbė iš piktumo pradėjo gríežti dantimis.

14. barti, rieti; ėsti, graužti: Jis mane per dienas griežia. Tai, vaikeli, kad nors tu manęs negriežtái. Jau senai jie griežiasi tarpusavy. Ir taip visą gyvenimą niaunas, griežias kaip katės maiše. įkyriai prašyti: Kaip ėmė griežti užstojęs, ir išprašė.

15. mušti, kirsti, šerti: Kad gríežiau iš lazdos tam šavaldrai.

16. kortuoti: Pinigus pasdalinę griežė kortomis. Griežė kvortomis savo kozeriais.

17. kęsti badą, alkį, pasninkauti: Ir jie šiuosmet griežė per visą žiemą suniekę. Jau jie seniai susčiom griežia (sausai valgo) .
ãpmaudą gríežti pyktį lieti: Apmaudą griežė ant kitų.
dañtį (ìltį) gríežti labai pykti: Aš seniai an jo dantį gríežiu. Aš savo iltį gríežiu ant tavęs, t. y. pykstu. Tu vis da dantį ant manęs griežì. Berniokas už tokį padarymą griežė ir tebegriežia dantį. Jie vienas ant kito dantis griežia. Pyko jis ant vaikų, ant Petronėlės griežė dantį. Mylėdamas griežia iltį. Daug kas dabar ant šito arklio dantį griežia (nori atimti) . Dantim̃ gríeždamas, atadavė karaliūčią.
apgríežti. apgriẽžti, -ia, àpgriežė.

1. apipjauti, aprėžti, apskrieti: Apgríežk dugną dėl kubilo, t. y. apskriesk. Apgriẽžk velėną iš paežio ir atnešk darželin lovelėm aptaisyt. Aš kojas [paskerstai kiaulei] su peiliu apgríešiu, o tu nulaužk. | Vaikai apgriežė smeltyse didelį ratą. Reik apsigriežt su raktu apie save, o niekas neprieis.

2. daržovėms šaknis arba lapus nusukti, nupjauti; daržoves nulupti, apipjaustyti: Apgríežė ropę ir numetė į karštą vandenį.
atgríežti. atgriẽžti, -ia, àtgriežė.

1. atpjauti, atrėžti: Atgriežk man to obuolio kraščiuką. Atgríežti gríežinį ridiko, morko, sėtinio. Atgríežk ir man sūrio riekę. Atgríežė (atriekė) duonos abraką.

2. daržovėms, javams šaknis ar lapus nusukti, nupjauti: Surišęs grikių pėdą, atgríežk šaknis.

3. atgroti: Ten nuvažiavom atgríežt pulkui. Vestuves irgi atgriežėm.

3. atsibarti, atsikirsti: Jie mane griežė, bet aš jiem atsigriežiau.
ápmaudą atgríežti pyktį išlieti: Jis nor sykį an jų apmaudą atgriežė.
įgríežti, įgriẽžti, -ia, į̃griežė.

1. įpjaustyti, įdėti atgriežus: Įgríežk svogūno į pamirkalą. | Duok, ingriešiu in pečius lopą (uždėsiu lopinį) .

2. griežinius, išpjovas įpjauti; įdėti dugną: Kubile, viedre gráižtvos įgríežtos. | Kibirui dugną įgríežti. Įgríežk man dugną į kubilą.

3. įsirėžti, įsmegti. Pavaža į purvą gríežte įsigríežė. Kelias nelygus, vėžės įsigríežusios. Įsigríežė ratai į žemę, giliai įsmuko.

4. įsiveržti, įsipjauti: Insipjovė, įsìgriežė siūlas pirštan.

5. įsileisti griežti, groti: Matrosas dar neįsigriežęs vadžiojo pirštus po savo armonikos bosų klapanas.

6. įkyrėti, įgrįsti: Kur gaspadinei šeimyna įgríežia, ten nepastovi. Įgríežei tu man į pusę kaklo, t. y. įkrimtai, įbarei. Besiginčydami teip įsigriežė, kad vienas į kitą negalia pažiūrėt.

7. įkirsti, įpilti: Vyrai anam įgríežė dvidešimt penkias rykštes. Įgriežė su pančiu į uodegą.
išgríežti. išgriẽžti, -ia, ìšgriežė.

1. išpjauti, išrėžti: Išgríežk pečiui kaktą (skylę, kai jau pečius išplūktas) . Išgriežk duonos minkštimą.

2. išgremžti, išlupti: Išgríežk votį. Ìšgriežiau bul'bos akelę. Bul'bų akelės reikia gražiai išgríežt. Bulves kai skuti, išgriežk gerai duobeles. Jei akis tava piktina tave, ižgriežk ją.

3. graižtus (griežimus), išpjovas išpjauti, išrėžti: Ir aš moku ceberiui utarus išgriežti.

4. išpjauti (dalgiu, pjautuvu): Ažsigiedojus kap išgriežiau pjautuvu ranką, tai mečiau ir giesmes. Ot rugiai gražūs, net verpstėm sukas – bus neišgriežiami!

5. išrėžti, išskrosti. Kartis, lūžusio tekinio vieton pririšta, išgríežė kelė [je] vagą.

6. kiek laiko išpjauti: Išgríežėm pievas visą mėnesį.

7. išgroti: Tu man turėsi išgriežt visą repertuarą. Laikrodis išgriežė (išmušė) šeštą.

8. išlošti, laimėti: Atidavė pinigus. tuos, kurius par lažybas išgriežia. Gerai duodąs, ne gerai kalbąs išgriežia reikalą.
nugríežti. nugriẽžti, -ia, nùgriežė.

1. nupjauti, nurėžti: Nugriežiu (apibrėžiu, išrėžiu griežinį). Aną medį nugriežia. Plaukus nugriežė (plikai nukirpo) .

2. nugremžti: Ravus nugriežė nuolaidžiai.

3. nupjauti, nusukti daržovėms lapus ar šaknis: Morko lapus iki pat šaknies nugríežė. Aš nugríežiau letežiùs burokų, sėtinių, t. y. nupjoviau, dėdamas į rūtį. Juk morkus aš visus nukasiau ir nugríežiau. Kiaulėm žolę mes visada nugriežiam. Kad jis skint svogūnus, ale nùsgriežė [visa sauja] ir bruka burnon.

4. nuveržti, nuspausti: Sušlapęs pantis arkliu [i] kojas nùgriežė. Jau nùgriežė raikštes [balkis],
gali nutrūkt sūplaukės.

5. nupjauti (pievą): Jau pusę lankos nugríežė.

6. siekiant žemę rogėmis nuvažiuoti: Nùgriežiau [grynu plentu rogėm] net Seinuosna.
ãpmaudą nugríežti pyktį išlieti: Turiu apmaudą nugriežti.
pagríežti. pagriẽžti, -ia, pàgriežė

1. parėžti, papjauti.

2. paskersti (gyvulį): Reikia pagriežt avis. Jau kumeliuką vilkas pagriežė.

3. papjauti (pievą): Pagríežiau pievas po lytaus.

4. pagroti: Kad tu muzikantas, tai tu man pagriežk.
pragríežti. pragriẽžti, -ia, pràgriežė pralošti (kortomis): Nusiminė Rimeikis pragriežęs.
gálvą pragríežti įgristi, įsipykti: Man jis galvą pràgriežė [,  kad atvežčiau lentų].
prigríežti. prigriẽžti -ia, prìgriežė.

1. graižtvas įdėti, įrėžti: Nunešiau diečkelę prigriežt (naujoje vietoje graižtvas įdėti, naują dugną įdėti) . Kubiliuku [i] dugnį prìgriežė.

2. prisukti: Ratas koją prigriežė.

3. priprašyti, prišnekėti: Griežiaũ, griežiaũ ir prìgriežiau – nupirko [, ko prašiau].
sugríežti, sugriẽžti, -ia, sùgriežė.

1. sugroti: Suktinį sugriežė. | Sugriežtos (sudėvėtos) plokštelės.

2. dantimis sugrikšėti: Kenčia sugríežęs dantis.

3. susiveržti: Diržu susgriežus kai griežlė.

4. susibarti, susiėsti: Jau buvo susigriẽžus su žentu.
užgríežti, užgriẽžti, -ia, ùžgriežė

1. užpjauti: Užgriežk su peiliu ant medžio.

2. griežiniams pasidaryti: Vaikas riebus, rankaitės net ùžgriežtos. Žiūrėk, kaip pasitaisė vaikas, jo ir rankytės užsigriežia po biškį.

3. užkirsti dantis, nebegalėti paėsti: Arklys, ėsdamas prastą pašarą, užgríeža.

4. užgroti: Jis ant tos smuikos kaip užgriežė!

5. užgraužti, užrieti: Būt visi užėdę, užgriežę. Pamotė mane užgrieš.

6. uždrožti, užkirsti: Su vadžioms par strėnas užgriežė.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apgriezti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x