apėmimas

ėmìmas. ė̃mimas.

1. → imti I 1: Geriau davimas – ne ėmìmas. Vienu ėmimù išgriebė visus saldainius. Išglebęs buvo ėmìmas, kad išmetei [puodelį] iš nagų. To šieno ėmìmo nė nesimato. Bulvių iš kaupo ėmìmas. Buvo rankos trumpos ant davimo, o ilgos ant ėmimo.

2. → imti I 3: Nėr čėso – vasarojaus ėmìmas.

3. kopimas: Antro ėmìmo nedaug buvo medaus.

4. → imti I
8. Baisus ėmìmasis prie to darbo.

5. → imti I 11: Ėmìmas to dalgio – pradėm šnypšta par žolę. Ne kaži koks britvos ėmìmas – nenusigalando. Nekoks dalgis – griūna ašmenys, trupa, neturės nė kokio ėmimo.

6. → imti II 1: Mum buvo kartu ėmìmas (šaukimas į kariuomenę) . Prasidė [jo] į vaiską ėmìmas.

7. → imti II 2: Pasibaigus arklių mobilizacijai, prasidėjo kiaulių ir karvių ėmimas. Jau su sviesto ėmimu užtektinai paėdė žmonėms širdį. Par pirmąjį ėmìmą bėrąją nebuvau nuvedęs.

8. → imti II 5: Ak tu ėmìmas miego – matyt, lietaus bus!

9. → imti III 1: Dangun ėmimas mergos Marijos. Tataig yra trumpa historija dangun ėmimo.

10. → imti IV 3: Kažin ar rytoj bus kiaulių ėmìmas stoty? Jau prasidėjo ir Kupišky kiaulių ėmìmas. Jei nepaims [kiaulių] per pirmą ėmìmą – vešim per antrą.

11. → imti IV 5: Ir ėmìmas toj krautuvėj – nesisarmatija nė tiek prašyt.

12. → imti V 3: Kol Vabalo gyvenimą pavertė į plėnis, buvo smarkus ėmìmas (degimas) .

13. → imti VI 6: Šunų ėmìmas buvo per visą naktį – nedavė užmigt.

14. kyšis: Niekados rankų tavo nesutepk paprekiais, arba ėmimais.

15. dalis, davinys, dozė: Duoti tris sykius ant dienos po tokį ėmimą. Pradėti gydytis reikia lengvesniais vaistais ir mažesnėmis jų dozomis (ėmimais).

16. trijų siūlų vienetas, skaitant audeklo metmenis: Trys siūlai tai vienas ėmìmas. Primečiau devyniolika posmų ir tris ėmimùs. Čia gal dar liks koks ėmìmas nuo dvylikos posmų. Jos skietas dviese dešimtyse dviese ėmìmuose.

17. tam tikras laikotarpis; dienos tarpas nuo ryto ligi pusryčių, nuo pusryčių ligi pietų ir nuo pietų ligi vakaro; kėlena, pailgimas, pajungimas: Nebedaug turiu pjauti – vienu dviem ėmimais ir pabaigsiu.

18. supratimas, suvokimas: Jokūbas pasigyrė, kaip Dievo veidą tyrė ėmimas jo kūniškas.
ėmìmas ant dantų̃ erzinimas: Toks ėmìmas ant dantų̃ – neturi mergiščia kur dingt.
ėmìmas į nãgą barimas: Neturi kur pasidėt – toks ėmìmas į nãgą.
apėmìmas.

1. → apimti I 5: Kolūkių kūrimas rutuliojosi naujų rajonų apėmimo kryptimi.

2. → apimti I
7. Gaspadorius ugnį paves saugoti jautriam ir bukliam tarnui, kursai supranta didelumą savo apsiėmimo. Nekoks da apsiėmìmas [tarnauti] – nesutinkam dėl bandos. Kerdis. sakės, kad nu savo apsiemimo nesiliausiąs. pasiryžimas, ketinimas, kėslas: [Apaštalų] nuog apsiėmimo. nei grumzdymas ciesorių, nei baisios kančios. nugrėst negalėjo. Jos apsiėmimas buvo tvirtas kaip uola. Jo širdies apsiėmìmai, kurius jis pasidaręs, nevertingi. Tai yra mano apsiėmimas tokias knygas rašyt. Gūsis lytaus įdūkėlių apsiėmimus sugaišino. Išsimislyjimas (apsiėmìmas), kaip šime amžyje gyventi.

3. → apimti II 1: Storasta, vykdamas ant apėmimo turtų ir gėrybių, nuskendo.

4. → apimti II 3: Sosto apėmimo ir karaliaus valdžios pagrindas yra sutartis.

5. → apimti II 6: Ligos apėmimas nusiduost. staigiai.
atėmìmas. → atimti:

1. Atėmimas laisvės. Teisių ir laipsnio atėmimas.

2. Jiems bus atlyginta už mūsų kalbos atėmimą iš mokyklų.

3. → atimti 4: Prasidė [jo] atėmìmas gyvulių. Atėmimas ymenių (dvarų) .

4. → atimti 5: Lytotą metą nekas ir šieno atėmimas. Po atėmimo rugių užeis gyvoliai ir paukščiai.

5. → atimti 13: Po atėmìmo vaikai visada sukrinta.

6. atimtis: Joniukas moka jau sudėjimą ir atėmìmą.
nedaėmìmas. nepriemoka.
įėmìmas.

1. → įimti 2: Įėmimas kloropormo į vidų atneša didelę paglobą.

2. įlenkta, susiaurinta vieta (drabužyje): Per mažas įėmìmas – darosi dumšlė. Šonuos reikia padaryt įėmimùs.

3. pajamos: Įėmìmo knygos. Karalystės piningų išdavimas beveik 35 milijonus markių didesnis už įėmimą. Tie atstovai nuolatos turės. peržiūrėti sąrašą viešpatystės [pinigų] įėmimų ir išleidimų.

4. → įimti 12: Po Plėvnos įėmimo nei vieno jųjų gyvo toj festungoj nerado.

5. pasiryžimas: O teip tatai apaštalas š. gražiai sudest savo įsiėmimu, idant mus pritrauktų ant didesnės pilnasties gerų darbų.

6. darbas, pareigos: Kunegai, įvairi jų vardai pagal įvairio jų įsiėmimo.

7. renta.
išėmìmas. → išimti:

1. Lašinių išėmìmas iš puodo.

2. Brangiai kaštavo išėmìmas iš kalėjimo.

3. → išimti 4: Dėmių išėmìmas.

4. iškopimas: Tas paprastas medaus išėmimas po visam nedera, bet iškadingas yra.

5. → išimti
13. Be poperių išsìėmimo nebandyk nė važiuoti.

6. →išimti 14: Daug žmonių prisigrūdo – nesunkus buvo išėmìmas (pavogimas iš kišenės) .

7. paėmimas, užkariavimas: Sutikime, arba išėmime, miesto.

8. įimta, įsiūta vieta, įėmimas: Šito žipono per didelis išėmìmas – negražiai stovi.

9. išimtis: Viename dalyke buvo padarytas išėmimas. Laikraščių beveik niekas neskaito su mažais išėmimais.
nuėmìmas.

1. → nuimti I 1: Vainikėlio nuėmimas, gyvenimo permainymas. Stogo nuėmìmas (nuplėšimas) nedaug atsieis. | Nuobaudos nuėmimas. Padėkok kepurės nusiėmimu.

2. → nuimti I 3: Derliaus nuėmimas. Šį metą su daržų nuėmimù neparsiveikėm. Rudenyje, po nuėmimo apynių, reikia iš naujo žemę perarti. Nuėmimo laikas ankstybųjų apynių pripula rugpjūčio mėnesė [je].

3. → nuimti I 4: Gražus nuėmìmas [fotografijoje] – kaip gyvas! Mergiotė, matyt, graži, ale prastas nuėmìmas. | Mato nuėmimas.

4. nukūlimas: Mašinos spragilai yr pasilpę, nėr gero nuėmimo grūdų.
paėmìmas.

1. → paimti I 1: Vieno sykio paėmìmas nebus žymu. | Vienu paėmimu neapdirbsi. Per du paėmimùs ir parvešim tas pupeles (bus du vežimai) . pavogimas: Bukštu yra paėmìmo.

2. → paimti I
6. Kaipo laivą be irklų vilnis mėtlio [ja] į visas puses, taip žmogų silpną ir netvirtą savo pasiemimuose įvairi mėtlio [ja] pagundinimai. Nepriderančiu yra daiktu užmiršti savo pasiemimus.

3. → paimti I 13: Išmanymo ir paėmimo tos slaptės.

4. → paimti II 2: Apie belaisvių paėmimą pranešama į pulko štabą. Po paėmìmo į kalėjimą praėjo metai. Primink, kokiu būdu stojosi tas paėmimas.

5. → paimti II 3: Dalyvavo Vilniaus paėmime. Valdžios paėmimas yra tik reikalo pradžia.

6. → paimti III 1: Moteres paėmimas yr neperskirtinas suglaudimas.

7. → paimti IV
6. Apei Joną yr pats pasiėmimas žolės augti.

8. pareiga, priedermė: Visu didžiausias pasiėmimas kiekvienos žmonos yra saugoti namūse ugnį ir vėžlybumą užlaikyti.

9. liemuo, talija: Barzdą (ilgiausią) nešioja per paėmimą susisegęs. Jis tetura ploną paėmimą. Per paėmimą siūk man ankštai tą jakę.

10. trijų siūlų vienetas, skaičiuojant audeklo metmenis: Posme yra dešim paėmìmų, paėmimè trys gijos. Užmiršau, kiek čia buvau suskaičius paėmìmų.

11. tam tikras laikotarpis; dienos tarpas nuo ryto ligi pusryčių, nuo pusryčių ligi pietų ir nuo pietų ligi vakaro: Lauką aparsiu per du paėmimus. Da liko dviem paėmìmam arimo. Šitai pievai išpjauti reikia dviejų paėmimų. Keturiais paėmimais gal ir iškulsme visus rugius. Nekiek tų mano miežių tebuvo – dviem paėmìmais ir iškūlėm. Apiarė bulbas per paėmìmą. Visam paėmìmui pakaks darbo, da nei nepadirbsi.

12. mėnulio priešpilnis: Kaip pradėjo, jau lis lig paėmimo. Mėnesio paėmime (kai mėnuo ima dilti) bulvėms yra gerà sėti.
prõto paėmìmas suprotėjimas: Maži vaikai lig paėmimo proto yra liuosi nuog pasnyko.
pérėmimas.

1. → perimti I 4: Jie atsisako nuo lietuviško meno ir lietuviškos kultūros perėmimo.

2. → perimti I
10. Baisus jo pérsiėmimas mokslu.

3. → perimti I
11. Ne tiek ta istorija, tas prietykis, kiek Šūmakerio visu tuo persiėmimas užkrėtė Gintautą.

4. → perimti II 2: Da nuo pérėmimo ranką skauda.

5. → perimti VI
1. Po pérsiėmimo vyrai vėl gražiai šnekasi.

6. įlenkta, įsmaugta vieta: Noteros raistinės vainikėlio vamzdelis palei apačią su perėmimu.
rañkų pérėmimas pagalba: Prie mažos sveikatos ir gyventi sunku, kad nėr draugystės ir perėmimo rankų.
širdiẽs pérėmimas susijaudinimas: Iš širdies perėmimo verkdamas dėkojo. Atsiliepimas iš perėmimo širdies vos girdimas buvo.
praėmìmas. → praimti 2: Už praėmìmą uogų (uogienės) gausi lupt. Tvarte kraujo praliejimas, svirne miltų praėmimas.
priėmìmas.

1. → priimti I 1: Tokio [je] aukšto [je] vieto [je] sunkus priėmìmas.

2. → priimti I 5: Protokolo skaitymas ir priėmimas neprivalo užimti daug laiko. Po priė̃mimui malonės tejaus vėl sugrįžta pirmump nuodėmiump savump. Per. šventą priėmimą žmogystės tavo gelbėk mus, Viešpatie. Ne kožnas mokytų galvų darbas vertas yra garbstymo ir priėmimo.

3. → priimti II 1: Lengva suprasti, kokį rado priėmimą pas papirktą teisėją. Ir mes priėmime ir apveizdėjime elgetų, ligonių. vargo. neturim skųst. įvaikinimas: Priėmimas per sūnų, per dukterį.

4. supirkimas: Kriuksėjo ties priėmimo punktais bekonai. Žuvų priėmimo punktas.

5. → priimti II 2: Numatyta žymiai padidinti studentų priėmimą į respublikos aukštąsias mokyklas. Iškilmingas priėmimas į tarnybą.

6. → priimti II 4: Pasitarimo dalyviams įvyko priėmimas. Svečio priėmimas. Geras buvo priėmìmas – kad prisirijom! Oi noriu noriu, priėmìmo noriu (noriu, kad ragintų gerti, valgyti) .
suėmìmas.

1. → suimti I 1: Ne blaivybė valdžiai rūpi, tik suėmimas viso pelno į savo rankas.

2. → suimti I 2: Tik pasibaigė javų suėmìmas, ir užšalo.

3. → suimti II 2: Jau ne pirmas jo suėmìmas. Tas sūnaus suėmìmas ją graban nuvarė. Už vagies suėmimą buvo pažadėta didelė dovana.

4. → suimti II 5: Apslabo nuo galvos suėmìmo.

5. → suimti II 7: Pramoko lenkiškai ir rusiškai skaityti nė kartą nenubaustas už tingėjimą ar nesuėmimą. Tikslus klausimo suėmimas.

6. pajamos: Klebonai abudu laikė bažnyčios maršalkomis ir suėmimų kontroliuotojais.

7. → suimti IV
2. Tešlos susiėmimo – kietėjimo pradžia ne mažiau kaip 1 val.

8. → suimti V
5. Tai susiėmìmas šunų – niekaip negali perskirt. Ar mano tik sapnuota susiėmimas su milžinu?

9. įimta, įsmaugta vieta: Apsiausto nugaroje du suėmimai.
užėmìmas.

1. → užimti I
2. Toks tas tavo akių užsiėmìmas – viskas pro pirštus matyt.

2. → užimti I 3: Jau gerklės užėmìmas praėjo. Nuo to gerklės užėmìmo nebeiškalba. Rėkėm rėkėm (dainavome), ir gavau gerklės užėmìmą. Kaklo užėmìmas.

3. → užimti I 7: Užėmimas dviejų užuoganų bus per daug iki vakaro trim rovėjom.

4. → užimti II 1: Kaukazo žibalo versmių užėmimas į santarvininkų padėtį galėtų atsiliepti labai teigiamai.

5. pasamdymas.

6. → užimti V
3. Raugo užsiėmimas.

7. → užimti V
4. Diev tu susimilk, šitokiu greitu užsiėmimu!

8. → užimti VI: Jam pamačijo tas užėmìmas (išbarimas) .

9. darbas: Kiekvienas žmogus turi sau tinkantį užėmìmą. Ar nežinai, kokį užėmimą jų sūnus varo mieste. Kur išvažiuosi [į svečius] – toj ūkėj vis užsiėmìmas. Neturi jokio užsiėmìmo – tai tik dykinėja. Vis jam visoki darbai, ažsiėmìmai rūpi. Užsiėmimas su teip daug ligonių yra gana sunkus. Žmonės kitąkart reikalavo ir dabar reikalauja užsiėmimo.

10. pratybos: Mokykloje vyksta užsiėmimai. Kareiviai grįžta iš užsiėmimų.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apemimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x