dvaĩlinti (-yti), -ina, -ino.
1. dvejinti, dvigubinti, dveilinti. . Žodžiai ir darbai jojo nesidvailins.
2. prie vienkinkio vežimo kinkyti iš šalies (kitą arklį), gretinti: Dvaĩlinti arklius.
apdvaĩlinti. apmušti, aplupti: Klausai ar ne, bo kai apdvaĩlinsiu, tai pamatysi!
nudvaĩlinti. primušti, prilupti: Ar negali šunies nudvaĩlinti!
pridvaĩlinti.
1. prikinkyti iš šalies (kitą arklį): Vienas arklys tokiam kely nepatrauks ratų, pridvaĩlink kitą arklį. Iš dešinės pusės prie jo pridvailintas Marytės pasoginis sartokas. Švogeris prisidvaĩlinęs atvažiavo.
2. primušti, prilupti: Jis taip pridvailino savo pačią, kad tris dienas nesikėlė.
sudvaĩlinti.
1. sudvigubinti, sudvilinkuoti: Sudvejinti, sudvaĩlinti eiles. Jis matė reginius lyg sudvailintus.
2. sukinkyti, sujungti (du arklius): Sudvaĩlinę arklius, bematant visą lauką apdrapakuojam.
sudvaĩlintai. Mat labai purvas, tai sudvaĩlintai važiavo.
3. susidėti (su kuo), susidraugauti: Susidvaĩlyk su Jonu, ir nuvažiuosta. Matai, su kuo susdvaĩlino. Susidvailino su tokiais draugais ir išėjo aitais.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.