čiaũžti, -ia, -ė.
1. čiuožti (ppr. su pačiūžomis): Ant plyno ledo gera čiaũžti. Prisirišė pačiūžas ir čiaũžia ledu.
2. šliaužti, šliuožti: Ratas nesisuka, čiaũžia sniegu. Čiaũžia kirmėlė, gyvatė. Važiuoja karalius, žiūri – žmogus pilvu čiaužia. Ir vėl čiaužė važelis per sniegą. | Vandenėlis teka, per akmenis čiaužia.
3. lipti, sliuogti: Piemuo pradėjo čiaužti į tą epušę. Čiaũžė čiaũžė ir įčiaužė.
4. tylomis eiti: Bobos čiaũžia par purvyną.
5. lyti, žliaugti: Rudenį, kad pradeda lyti, tai čiaũža visą nedėlę. Rodos, menki debesys, bet kad ėmė čiaũžti! Kraunam mudu [šieną] į kupsčius, lytus čiauž vedum per pečius.
6. čeižti, šlapinti: Būtų geras piemuo, tik į lovą čiaũža.
apčiaũžti, -ia, àpčiaužė
1. apčiuožti: Apčiaũšiu bent tris kartus aplink liekną.
2. apsišlapinti: Kūdikis apsičiaũžęs, t. y. apsimyžęs, apsičiuižęs.
3. apšepti: Apšepęs, apčiaũžęs, kad baisu ir dabot.
4. apšvarinti, aptvarkyti: Ana savo senioką gerai apčiaũžia.
atčiaũžti, -ia, àtčiaužė. atčiuožti: Pasilėkėjęs kad čiaũžė, tai vidurin balos àtčiaužė. | Àtčiaužė (atvažiavo rogėmis) per paleidimą.
įčiaũžti, -ia, į̃čiaužė.
1. įlįsti čiaužiant, įčiuožti: Neįčiaũžk ekertin besičiūžinėdamas.
2. įlipti, įsliuogti: Vaikas kaipmat ir įčiaužė an medį.
3. tyliai įeiti, įslinkti: Tyliai įčiaužė priemenėn ir atidarė duris. Ir negirdėjau, kada inčiaužei.
iščiaũžti, -ia, ìščiaužė.
1. nusliuogti: Iščiaužė iš obelės.
2. tyliai išeiti, išslinkti: Jis patylomis ìščiaužė pro duris.
nučiaũžti, -ia, nùčiaužė
1. nušliaužti: Nùčiaužė nuo vežimo. | Dar pagriovėliais gali nučiaũžti (nuvažiuoti) lig imesteliu [i]:
yr dar po kiek sniego.
2. paviršiais ką padaryti: Paviršam nùčiaužė žolę. Negiliai arta, nùčiaužta pavirš!
pačiaũžti, -ia, pàčiaužė.
1. kiek čiaužti: Vaikas jau pačiaũžia. Vienas pėdas išlindęs buvo [iš vežimo],
pàčiaužė ir nukrito. Pačiaũždamas pačiaũždamas vos nusileidžiau nuo kalno.
2. pameluoti: Ar tu dar nežinojai, kad jis pačiaũžia?
parčiaũžti, -ia, par̃čiaužė. parvažiuoti čiaužiant, paršliaužti: Vos parčiaužiau su žabų vežimu.
pérčiaužti.
1. perčiuožti: Tik gerai ansiek, ir per visą balą pérčiauši.
2. suduoti, sukirsti: Párčiaužė lazda par šunies nugarą.
pračiaũžti, -ia, pràčiaužė. praeiti tylomis. . Klausimą paliečia, švelniai pro jį pračiauždamas.
pričiaũžti, -ia, prìčiaužė.
1. čiaužiant priartėti (prie ko): Nepamačiau, kaip an aketę prìčiaužiau.
2. tylomis prieiti, prisėlinti: Varniukai pričiaužė prie negyvo arklio, palesė mėsos.
3. prieiti, prilėkti daugeliui: Pričiaužė musių pilna gryčia.
sučiaũžti, -ia, sùčiaužė.
1. sušliaužti (į vidų): Rytą, kai tik pradaro duris, žalčiai sučiaũžia gryčion.
2. (tyliai) sueiti: Mergaitės nedrąsiai sučiaužė į kiemą.
užčiaũžti, -ia, ùžčiaužė.
1. užšliuožti: Ùžčiaužė pilvu ant paties pašelmenio. Aš užùčiaužiau lig pačiai viršūnei.
2. užskursti: Kiaulis pavasarinis, ale koks ažčiaũžęs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.