apčiaužti

čiaũžti, -ia, -ė.

1. čiuožti (ppr. su pačiūžomis): Ant plyno ledo gera čiaũžti. Prisirišė pačiūžas ir čiaũžia ledu.

2. šliaužti, šliuožti: Ratas nesisuka, čiaũžia sniegu. Čiaũžia kirmėlė, gyvatė. Važiuoja karalius, žiūri – žmogus pilvu čiaužia. Ir vėl čiaužė važelis per sniegą. | Vandenėlis teka, per akmenis čiaužia.

3. lipti, sliuogti: Piemuo pradėjo čiaužti į tą epušę. Čiaũžė čiaũžė ir įčiaužė.

4. tylomis eiti: Bobos čiaũžia par purvyną.

5. lyti, žliaugti: Rudenį, kad pradeda lyti, tai čiaũža visą nedėlę. Rodos, menki debesys, bet kad ėmė čiaũžti! Kraunam mudu [šieną] į kupsčius, lytus čiauž vedum per pečius.

6. čeižti, šlapinti: Būtų geras piemuo, tik į lovą čiaũža.
apčiaũžti, -ia, àpčiaužė

1. apčiuožti: Apčiaũšiu bent tris kartus aplink liekną.

2. apsišlapinti: Kūdikis apsičiaũžęs, t. y. apsimyžęs, apsičiuižęs.

3. apšepti: Apšepęs, apčiaũžęs, kad baisu ir dabot.

4. apšvarinti, aptvarkyti: Ana savo senioką gerai apčiaũžia.
atčiaũžti, -ia, àtčiaužė. atčiuožti: Pasilėkėjęs kad čiaũžė, tai vidurin balos àtčiaužė. | Àtčiaužė (atvažiavo rogėmis) per paleidimą.
įčiaũžti, -ia, į̃čiaužė.

1. įlįsti čiaužiant, įčiuožti: Neįčiaũžk ekertin besičiūžinėdamas.

2. įlipti, įsliuogti: Vaikas kaipmat ir įčiaužė an medį.

3. tyliai įeiti, įslinkti: Tyliai įčiaužė priemenėn ir atidarė duris. Ir negirdėjau, kada inčiaužei.
iščiaũžti, -ia, ìščiaužė.

1. nusliuogti: Iščiaužė iš obelės.

2. tyliai išeiti, išslinkti: Jis patylomis ìščiaužė pro duris.
nučiaũžti, -ia, nùčiaužė

1. nušliaužti: Nùčiaužė nuo vežimo. | Dar pagriovėliais gali nučiaũžti (nuvažiuoti) lig imesteliu [i]:
yr dar po kiek sniego.

2. paviršiais ką padaryti: Paviršam nùčiaužė žolę. Negiliai arta, nùčiaužta pavirš!
pačiaũžti, -ia, pàčiaužė.

1. kiek čiaužti: Vaikas jau pačiaũžia. Vienas pėdas išlindęs buvo [iš vežimo],
pàčiaužė ir nukrito. Pačiaũždamas pačiaũždamas vos nusileidžiau nuo kalno.

2. pameluoti: Ar tu dar nežinojai, kad jis pačiaũžia?
parčiaũžti, -ia, par̃čiaužė. parvažiuoti čiaužiant, paršliaužti: Vos parčiaužiau su žabų vežimu.
pérčiaužti.

1. perčiuožti: Tik gerai ansiek, ir per visą balą pérčiauši.

2. suduoti, sukirsti: Párčiaužė lazda par šunies nugarą.
pračiaũžti, -ia, pràčiaužė. praeiti tylomis. . Klausimą paliečia, švelniai pro jį pračiauždamas.
pričiaũžti, -ia, prìčiaužė.

1. čiaužiant priartėti (prie ko): Nepamačiau, kaip an aketę prìčiaužiau.

2. tylomis prieiti, prisėlinti: Varniukai pričiaužė prie negyvo arklio, palesė mėsos.

3. prieiti, prilėkti daugeliui: Pričiaužė musių pilna gryčia.
sučiaũžti, -ia, sùčiaužė.

1. sušliaužti (į vidų): Rytą, kai tik pradaro duris, žalčiai sučiaũžia gryčion.

2. (tyliai) sueiti: Mergaitės nedrąsiai sučiaužė į kiemą.
užčiaũžti, -ia, ùžčiaužė.

1. užšliuožti: Ùžčiaužė pilvu ant paties pašelmenio. Aš užùčiaužiau lig pačiai viršūnei.

2. užskursti: Kiaulis pavasarinis, ale koks ažčiaũžęs.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apciauzti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x