čẽžinti, -ina, -ino
1. čežėti 1: Kap ima pieskuotą popierį čežint, tai net šiurpuliai pereina per kūną.
2. kapoti, krimsti, graužti: Drabužį čežina pelė. Žąsys avižas čẽžina. Voverys kad ema obulus čežinti!
3. šnarant smarkiai lyti, čežyti: Lietus vis dar tep čẽžina.
4. barškinti: Kam tu šaukštais čẽžini? Padavė raktelius – čežink vaikščiodama.
apčẽžinti. apgraužti: Pelės apčežina bulves rūsiūse.
nučẽžinti.
1. nutrupinti, nuspardyti: Balandžiai [šiaudinius] stogus nučẽžina.
2. nukapoti, išguldyti (smarkiai lyjant): Nučẽžino lietus rugius.
pričẽžinti. pridrabstyti čežinant: Rugius kai veža, tai arklys ir pričẽžina šieno an pado.
sučẽžinti.
1. išdaužyti, sutrupinti: Per veseilią jiem langus girti bernai sučẽžino. Akmuo lėkdamas sučẽžino koją.
2. sukrimsti, sukapoti: Ka sučẽžino pelės grūdus į nėką!
3. smarkiai sulyti, sumerkti: Kol parėjom namo, ir visai sučẽžino.
4. subarškinti, suskambinti: Sučẽžink kamanas, aš tuoj pribūsiu. Nesuvyruok durelių, nesučẽžink raktelių, kad neužgirst motulė. Su šoblėms susičẽžino ir parsiskyrė nesusikruvinėję.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.