antsivalkoti

val̃koti, -oja, -ojo, válkoti;

1. valkioti 1: Padėk, neval̃kok [žaislo],
– sutraukysi, ir bus po gražumų. Val̃ko [ja] kaip katė pūslę.

2. valkioti 6: Kitą kartą jug tokias motriškas par kiemus val̃kojo nu kits kito – nėkas neužjautė.

3. valkioti 7: Visur tą švarką val̃koji.

4. valkioti
9. Kur val̃kojais tiek ilgai? Jis teip ir válkojas be darbo. Naktimis nėkas liūb neval̃kosias – tik po talkų. Tingia dirbt, vis val̃kojas po namus, palei uogas vaikščioja. Val̃kojos kelias naktis. Darbo laikas, o jūs válkojatės. Val̃koties, liuožti labiáu tinka tokims vaikesams. | Dujen val̃kojosi vilkai vasarą.

5. valkioti
10. Nereikia val̃kotis po šlapius dobilus – ir nesušlapsi. Nėko nebdirbu, tik po trobą val̃kojuos. Nepratusi be kelnių val̃koties – ka nesusirgtum. Išsinėręs (pusnuogis) taip i val̃kojas. Led val̃kojas, sirginėja. Toki čia ta liga – jug negulu, val̃kojuos. | Katinas válkojas apie duris. Grybių negi pripilta – toli val̃kotis reikia. Val̃kokis val̃kokis po girią – i nieko nėr. Valkojas kaip šuo peršautas. Par Kalėdas, pirmąją dieną ne pas kaimynus val̃koties. Tokie čia valkatos, ko čia milicija val̃kosias tvarkyti.
su liežùviais val̃koti apkalbinėti: Val̃kojo su liežùviais, skųsti ėmė.
úodegą val̃koti stengtis įtikti, įsiteikti: Ji val̃koja úodegą kaip lapė.
antsival̃koti. valkiojantis įsitaisyti, įgauti: Mergėms visai neleis eiti – ko, vaiką dar antsival̃kosi!
apval̃koti. apvalkioti 1: Apval̃kotą dviratį begavau pirkti. Sena atrodo vagul to vyro, apsival̃kojusi.
išval̃koti

1. išvalkioti 4: Viską išval̃kos, išvogs – nėko gero čia nebūs. Veizėk [viščiukus],
neleisk katinuo išval̃koti.

2. išvalkioti
11. Buvau stipra – visur išsival̃kojau, apsipirkau.
nuval̃koti

1. nuvalkioti 4: Nė [ra] teip jau dar nuval̃kotas [paltas]. Atveža nuval̃kotą kiną, kur mieste dešium metų rodžia – ir eilė.

2. šiaip taip, pamažu valkiojantis nusibaigti: Sena, taip i nusival̃kosu.
paval̃koti

1. pavalkioti
9. Senas ko benori: pasival̃kojys, neguli i Dievuo giesmę giedok. Aštuoniasdešimt penkių metų, o pasival̃ko [ja].

2. pavedžioti, pabraukyti: [Burtininkė] paval̃koja pirštu – ir sveikas.
prasival̃koti. pravalkioti
6. Kai dirba, tai ir Petras padirba, ale teip tai dažnai prasival̃koja su vaiku.
susival̃koti. suvalkioti
1. Žmogų dar samdysiu tus budinkus suardyti, i susival̃kojau.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>val̃koti, </b>-oja, -ojo, válkoti; <br/>1. valkioti 1: Padėk, neval̃kok [žaislo], – sutraukysi, ir bus po gražumų. Val̃ko [ja] kaip katė pūslę. <br/>2. valkioti 6: Kitą kartą jug tokias motriškas par kiemus val̃kojo nu kits kito – nėkas neužjautė. <br/>3. valkioti 7: Visur tą švarką val̃koji. <br/>4. valkioti 9. Kur val̃kojais tiek ilgai? Jis teip ir válkojas be darbo. Naktimis nėkas liūb neval̃kosias – tik po talkų. Tingia dirbt, vis val̃kojas po namus, palei uogas vaikščioja. Val̃kojos kelias naktis. Darbo laikas, o jūs válkojatės. Val̃koties, liuožti labiáu tinka tokims vaikesams. | Dujen val̃kojosi vilkai vasarą. <br/>5. valkioti 10. Nereikia val̃kotis po šlapius dobilus – ir nesušlapsi. Nėko nebdirbu, tik po trobą val̃kojuos. Nepratusi be kelnių val̃koties – ka nesusirgtum. Išsinėręs <span class="explanation"> (pusnuogis) </span> taip i val̃kojas. Led val̃kojas, sirginėja. Toki čia ta liga – jug negulu, val̃kojuos. | Katinas válkojas apie duris. Grybių negi pripilta – toli val̃kotis reikia. Val̃kokis val̃kokis po girią – i nieko nėr. Valkojas kaip šuo peršautas. Par Kalėdas, pirmąją dieną ne pas kaimynus val̃koties. Tokie čia valkatos, ko čia milicija val̃kosias tvarkyti. <br/><b> su liežùviais val̃koti</b> <span class="explanation">apkalbinėti: </span> Val̃kojo su liežùviais, skųsti ėmė. <br/><b>úodegą val̃koti</b> <span class="explanation">stengtis įtikti, įsiteikti: </span> Ji val̃koja úodegą kaip lapė. <br/><b>antsival̃koti</b>. <span class="explanation">valkiojantis įsitaisyti, įgauti: </span> Mergėms visai neleis eiti – ko, vaiką dar antsival̃kosi! <br/><b>apval̃koti</b>. apvalkioti 1: Apval̃kotą dviratį begavau pirkti. Sena atrodo vagul to vyro, apsival̃kojusi. <br/><b>išval̃koti</b><br/>1. išvalkioti 4: Viską išval̃kos, išvogs – nėko gero čia nebūs. Veizėk [viščiukus], neleisk katinuo išval̃koti. <br/>2. išvalkioti 11. Buvau stipra – visur išsival̃kojau, apsipirkau. <br/><b>nuval̃koti</b><br/>1. nuvalkioti 4: Nė [ra] teip jau dar nuval̃kotas [paltas]. Atveža nuval̃kotą kiną, kur mieste dešium metų rodžia – ir eilė. <br/>2. <span class="explanation">šiaip taip, pamažu valkiojantis nusibaigti: </span> Sena, taip i nusival̃kosu. <br/><b>paval̃koti</b><br/>1. pavalkioti 9. Senas ko benori: pasival̃kojys, neguli i Dievuo giesmę giedok. Aštuoniasdešimt penkių metų, o pasival̃ko [ja]. <br/>2. <span class="explanation">pavedžioti, pabraukyti: </span> [Burtininkė] paval̃koja pirštu – ir sveikas. <br/><b>prasival̃koti</b>. pravalkioti 6. Kai dirba, tai ir Petras padirba, ale teip tai dažnai prasival̃koja su vaiku. <br/><b>susival̃koti</b>. suvalkioti 1. Žmogų dar samdysiu tus budinkus suardyti, i susival̃kojau.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.