Alodė – tai viduramžių Lietuvoje laisvas žemės valdytojas, turintis nuosavybės teises į žemę ir asmeninę laisvę. Alodės buvo paveldimos, galėjo būti perleidžiamos (pvz., parduodamos, dovanojamos).
Pavyzdžiai:
1. Kaimas kaip alodė – visas kaimas su žeme priklausė bajorų šeimai kaip nuosavybė.
2. Individuali alodė – pavienis bajoras valdė savo žemės sklypą su valstiečiais.
3. Dovanų aktuose – dokumentuose minimi perleidimai: „...užrašau savo alodę sūnui...“.
Alodė – svarbi laisvo žemės valdymo forma iki Žemės reformų (XVI a. pabaiga).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.