Alebarda – tai senovinis ginklas, sudarytas iš ilgo kotą ir ant jo užmauto geležinio antgalio, kuris dažniausiai derina kirstantį kirvį, smaigalį ir kablią.
Pavyzdžiai:
- Istorinis: Vidurramžių pėstininkai naudojo alebardas kautynėse.
- Simbolinis: Šveicarų sargybiniai dažnai laiko alebardas kaip ceremoninį ginklą.
- Perkeltinė reikšmė: „Diskusija tapo tikra alebarda“ – reiškia, kad pokalbis buvo aštrus ar įtemptas.
Trumpai: Ginklas kirvis-smaigalis ant ilgo kotą; naudotas kovai, dabar – dažniausiai simbolinis ar vaizdinės kalbos elementas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.