„Ačia“ – šnekamojoje kalboje vartojama kaip jaustukas, reiškiantis nuostabą, nustebimą, kartais netikėtumą ar net nepritarimą. Gali būti naudojama ir kaip klausiamasis jaustukas patvirtinimui gauti.
Pavyzdžiai:
1. Nuostaba: „Ačia, kaip gražu!“
2. Nustebimas: „Ačia, tu jau atvykai?!“
3. Klausimas-patvirtinimas: „Ačia, tu tikrai sutinki?“ (prasmė: „ar tu sutinki?“)
4. Nepritarimas: „Ačia, kaip galima taip elgtis!“
Pastaba: Dažniau vartojama tarmėse arba šnekamojoje kalboje, formaliai rašytinėje kalboje reta.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.