Vydžiai
Vydžiai – tai lietuvių liaudies pasakose ir tikėjimuose minimi piktos dvasios, dažniausiai vaizduojami kaip maži, negražūs padarai, kurie gyvena miškuose, pelkėse ar apleistose vietovėse. Jie gali būti apibūdinami kaip nemalonaus išvaizdos, kartais plaukuoti, linkę į žaidimus, apgavystes ar žmonių gąsdinimą.
Pagrindinės savybės:
- Gali klaidinti keliautojus, švilpti, triukšmauti.
- Kartais laikomi miško ar vandens dvasios padariniais.
- Sutinkami ir kituose pavadinimuose (pvz., laumės, kaukarai), bet vydžiai dažniau siejami su grėsme ir nemalonumu.
Pavyzdžiai iš folkloro:
1. Pasakojama, kad vydžiai naktimis šaukia miške, o jei žmogus atsiliepia, jį gali įvilioti į pelkę.
2. Kai kurios sakmės teigia, kad vydžiai vagia maistą ar daiktus iš sodybų, jei tie palikti neapsaugoti.
3. Vaizduojami kaip būrys mažų būtybių, kurios triukšmauja, juokiasi ar meta akmenis.
Trumpai tariant: Vydžiai – tai tradiciniai lietuvių mitologijos „pikti dvasinukai“, atsirandantys tamsioje, atokioje gamtoje ir kenkiantys žmonėms.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.