voblingas

Voblingas – šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis silpną, nerangų, vangų žmogų (dažniausiai apie berniuką/vyriškį). Kilęs iš veiksmažodžio „vobti“ (būti silpnam, neturėti jėgų).

Pavyzdžiai:
1. Neprasidėk su juo kovos – jis toks voblingas, kad nei rankos pakelti.
2. Kaip tu su tokiu voblingu išsilaikysi komandoje?
3. Nebūk voblingas, pasistenk padėti!

Trumpai: silpnas, nevykęs, be energijos žmogus.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'voblingas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Voblingas – šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis silpną, nerangų, vangų žmogų (dažniausiai apie berniuką/vyriškį). Kilęs iš veiksmažodžio „vobti“ (būti silpnam, neturėti jėgų). Pavyzdžiai: 1. Neprasidėk su juo kovos – jis toks voblingas, kad nei rankos pakelti. 2. Kaip tu su tokiu voblingu išsilaikysi komandoje? 3. Nebūk voblingas, pasistenk padėti! Trumpai: silpnas, nevykęs, be energijos žmogus.