vamzdžiažmogis
Vamzdžiažmogis – tai žmogus, kuris gyvena vien tik darbu, rutina ir materialinėmis vertybėmis, be aistrų, siekių ar dvasinio gyvenimo. Terminas kilo iš Aldous Huxley romaną „Naujasis nuostabusis pasaulis“, kur žmonės auginami dirbtinai ir sąmoningai apribojami nuo gilaus mąstymo ar jausmų.
Pagrindinės savybės:
- Gyvena kaip „vamzdis“ – per jį praeina darbas, pinigai, kasdienybė, bet niekas neprilimpa.
- Neturi aistrų, kūrybiškumo ar asmeninių siekių.
- Orientuotas į pragmatiką, komfortą, socialinius standartus.
Pavyzdžiai:
1. Ofiso darbuotojas, kuris dirba 9–17, grįžta namo, žiūri TV, kartojasi kasdien, nesvajoja ir nekelia tikslų.
2. Žmogus, kuris matuoja sėkmę tik atlyginimu, nesidomi menais, mokslu ar saviraišką.
3. Asmuo, kuris gyvena „pagal scenarijų“ (išsilavinimas, darbas, šeima, pensija) be vidinės refleksijos.
Trumpai: tai tuščias, be vidinio gyvenimo egzistavimas, kai žmogus tampa tik socialinės sistemos krumpliu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.