Usūris (lot. usus – naudojimas) – Romos teisėje reiškė teisę naudoti svetimą daiktą nemokamai, išlaikant jo esmę. Tai buvo viena iš servitutų (prievolių).
Pagrindinės sąlygos:
- Nemokamas naudojimas (ne nuoma).
- Daiktas negali būti gadinamas ar sunaikinamas.
- Naudotojas gali imti tik savo ar šeimos poreikiams (pvz., vaisius iš svetimo sodo, bet ne pardavimui).
Pavyzdžiai:
1. Sodo usūris – teisė rinkti vaisius iš kito žmogaus sodo savo šeimai.
2. Gyvulio usūris – teisė melžti svetimą karvię gauti pieno.
3. Namų usūris – teisė gyventi svetimame name nemokamai.
Svarbu: Usūris skyrėsi nuo nuomos (mokamas naudojimas) ir seigniorato (teisė į patį daiktą). Ši sąvoka paveikė vėlesnes teisines sistemas (pvz., naudojimo teisę).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.