Teokratizmas – valdymo sistema, kurioje valdžia kyla iš dieviškosios įtakos, o valstybę valdo religiniai vadai arba institucijos, grindžiamos religine doktrina. Teokratinėse valstybėse įstatymai ir politiniai sprendimai dažnai remiasi religiniais tekstais arba dvasininkų interpretacija.
Pagrindiniai bruožai:
- Valdžios ir religijos susiliejimas.
- Įstatymai grindžiami religinėmis normomis.
- Dvasininkai turi tiesioginę politinę galią.
Pavyzdžiai:
1. Vatikanas – popiežius yra ir dvasinis, ir valstybės vadovas.
2. Iranas – aukščiausią valdžią turi religinis lyderis („Vadovas“), o įstatymai grindžiami šiizmo islamo principais.
3. Istorinis pavyzdys: Kalvinistinė Ženeva (XVI a.) – valdžia buvo perduota religiniams lyderiams, o visuomenės gyvenimas griežtai reguliuotas pagal religines normas.
4. Talibanų valdomas Afganistanas – valdžia remiasi griežta šariato teisės interpretacija.
Trumpai tariant, teokratizmas – tai religijos dominavimas valstybės valdyme, kur dvasiniai lyderiai nustato tiek dvasinius, tiek politinius gyvenimo aspektus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.