tauhidas
Tauhidas (iš arab. توحيد = 'vienybė') – tai islamo teologijos sąvoka, reiškianti Dievo vienumo ir vienpatiškumo doktriną. Tai pagrindinis islamo principas, kuriuo grindžiamas tikėjimas, kad Allahas yra vienintelis, niekuo neprilygstamas ir neturintis partnerių.
Pagrindinės tauhido sritys:
1. Tauhidas ar-Rububija – tikėjimas, kad Allahas yra vienintelis visatos Kūrėjas, Valdytojas ir Izangotojas.
2. Tauhidas al-Uluhija – tikėjimas, kad tik Allahui turi būti skiriama garbinimo forma (maldos, atsidavimas).
3. Tauhidas al-Asma va-Sifat – tikėjimas Dievo vardų ir savybių vienumą, nekeičiant jų prasmės.
Pavyzdžiai:
- Šahada (islamo išpažinimas): „Nėra kito dievo, tik Allahas, o Mahometas – Jo pranašas“ – tai tauhido esmė.
- Garbinimas – maldos, pasninkas, hadžas skiriami tik Allahui (ne šventiesiems, angelams ar idolams).
- Atmetimas – neigimas bet kokios formos širkas (dievų sąjunga, stabo garbinimas, būrimas).
Trumpai: Tauhidas – islamo esmė, pabrėžianti absoliutų Dievo vienumą visose tikėjimo ir praktikos srityse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.