šventuoliškumas
Šventuoliškumas – tai pernelyg griežtas, formalus ar net veidmainiškas religingumo ar dorovinio elgesio demonstravimas, dažnai siekiant socialinio pripažinimo, o ne tikrojo įsitikinimo. Tai susiję su apsimetinėjimu, perdėtu ritualizmu ir savęs išaukštinimu.
Pagrindiniai bruožai:
- Išorinis pamaldumo rodymas, nederantis su vidinėmis vertybėmis.
- Kritika kitų žmonių elgesio, nepaisant savo trūkumų.
- Griežta laikymasi taisyklių, nepaisant jų esmės.
Pavyzdžiai:
1. Religijoje: Asmuo viešai ilgai meldžiasi bažnyčioje ar socialiniuose tinkluose demonstruodamas pamaldumą, bet privačiai elgiasi nedora arba niekina kitus.
2. Kasdieniame gyvenime: Asmuo griežtai smerkia kitų nedidelių klaidų, pats savo didelių trūkumų nepripažįsta arba slepia.
3. Istorinis: Fariziejai (Naujajame Testamente) – pavyzdinė šventuoliškumo alegorija, kur išorinis įstatymų laikymasis užgoždavo meilės ir gailesčio reikšmę.
Trumpai: Šventuoliškumas – tai veidmainiškas, išorinis "šventumo" vaidmuo, dažnai siekiant socialinės naudos ar pranašumo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.