Suokalbystė – tai kalbos vartojimas, kuriuo siekiama suraminti, nuraminti, atsipalaiduoti (pvz., vaiką, nerimaujantį žmogų), dažnai naudojant švelnius, malonius, kartais beprasmius žodžius ar garsus.
Pavyzdžiai:
1. Kūdikiui: „Aaa, nieko baisaus, mažute, viskas gerai...“
2. Nerimaujančiam: „Ššš, ramu, viskas išsispręs, nusiramink.“
3. Gyvūnui: „Ei, geras šuo, ramu, ramu...“
Tai emocinis, o ne informacinis kalbėjimas, dažnai su pakartojimais ir pamanterėjimais.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.