sumėklinimas

Sumėklinimas – tai kalbos klaida, kai painiojamos ar netinkamai vartojamos dvi skirtingos, bet panašios formos ar reikšmės žodžių (pvz., dūšia vietoj dūšios ar siela). Tai dažniausiai atsitinka dėl žodžių garso ar reikšmės panašumo.

Pavyzdžiai:
1. „Jis jautė didelę dūšią“ (neteisinga) – turėtų būti „dūšios“ (norimas prasmė – drąsa) arba „sielą“ (jei kalba apie jausmą).
2. „Tai buvo neišvengiama likimo ironija“ – čia sumaišyti žodžiai „likimo“ ir „lemties“ (teisingiau – lemties ironija).
3. „Ji pasakojo įspūdingą anekdotą“ – painiojama „anekdotas“ (juokinga istorija) su „epizodu“ ar „istorija“.

Esmė: Sumėklinimas atsiranda, kai kalbėtojas neaiškiai supranta žodžių atskirą reikšmę arba mechaniškai perima kalbėjimo įpročius.

Įrašas
Paaiškinimas	Sumėklinimas – tai kalbos klaida, kai painiojamos ar netinkamai vartojamos dvi skirtingos, bet panašios formos ar reikšmės žodžių (pvz., dūšia vietoj dūšios ar siela). Tai dažniausiai atsitinka dėl žodžių garso ar reikšmės panašumo. Pavyzdžiai: 1. „Jis jautė didelę dūšią“ (neteisinga) – turėtų būti „dūšios“ (norimas prasmė – drąsa) arba „sielą“ (jei kalba apie jausmą). 2. „Tai buvo neišvengiama likimo ironija“ – čia sumaišyti žodžiai „likimo“ ir „lemties“ (teisingiau – lemties ironija). 3. „Ji pasakojo įspūdingą anekdotą“ – painiojama „anekdotas“ (juokinga istorija) su „epizodu“ ar „istorija“. Esmė: Sumėklinimas atsiranda, kai kalbėtojas neaiškiai supranta žodžių atskirą reikšmę arba mechaniškai perima kalbėjimo įpročius.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.