„Sufilosofinimas“ – tai ironiškas ar kritiškas žodis, reiškiantis pernelyg sudėtingą, abstrakčią ar bereikalingai „gilią“ kalbą/mąstymą, kuriuo siekiama įspūdžio, bet prarandamas praktinis prasmės ryšys. Dažnai vartojama apibūdinti pseudomokslinį ar pseudointelektualų stilių.
Pavyzdžiai:
1. Kontekste:
„Jo paprastas klausimas apie darbo procesą virto valandiniu sufilosofinimu apie visatos prigimtį.“
2. Parodija:
„Šis straipsnis apie sumuštinius – tai grynas sufilosofinimas: 'Duonos gabalas kaip materijos simbolis, o sūris – egzistencijos esmė'.“
3. Kasdienybėje:
Vadybininkas, aiškindamas vėlavimą: „Laikas yra reliatyvus konstruktas, o mano buvimo vėlavime fenomenas atspindi dinamišką laiko suvokimo dialektiką.“
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.