Stručiukas – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis mažą stručį arba stručio jaunikį. Dažnai vartojamas vaikiškai ar mielai.
Pavyzdžiai:
1. Zoologijos sode: „Pažiūrėk į tą stručiuką – kaip jis slepiasi po mama!“
2. Vaikiškai: „Nupiešiau stručiuką su didelėmis kojomis.“
3. Perkeltine prasme (apie žmogų, kuris slepiasi nuo problemų): „Nereikėtų būti stručiuku – problemų neišsispęsi slapstydamasis.“
Trumpai: Mažas stručius, vaikiškas ar mielas pavadinimas, kartais vartojamas metaforiškai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.