stebuklėlė

Stebuklėlė – tai mažybinė, švelniai švelninančio pobūdžio lietuvių kalbos forma nuo žodžio stebuklas, reiškiančio „stebuklas“ arba „nuostabą“. Vartojama kalbant apie ką nors mažą, mielą, žavų ar netikėtai malonų.

Reikšmės atspalviai:
- Mažas, žavus stebuklas.
- Mielas, nuostabus daiktas ar įvykis.
- Švelnus, jausmingas pavadinimas.

Pavyzdžiai:
1. Šis mažytis gimtadienio dovanėlė – tikra stebuklėlė.
2. Vaikas sukūrė stebuklėlę iš molio.
3. Tavo pasakojimas – gryna stebuklėlė šiandienai.

Trumpai: – tai švelnus, mažybinis žodis, reiškiantis „mažą stebuklą“ arba „žavų dalyką“.

Įrašas
Paaiškinimas	Stebuklėlė – tai mažybinė, švelniai švelninančio pobūdžio lietuvių kalbos forma nuo žodžio stebuklas, reiškiančio „stebuklas“ arba „nuostabą“. Vartojama kalbant apie ką nors mažą, mielą, žavų ar netikėtai malonų. Reikšmės atspalviai: - Mažas, žavus stebuklas. - Mielas, nuostabus daiktas ar įvykis. - Švelnus, jausmingas pavadinimas. Pavyzdžiai: 1. Šis mažytis gimtadienio dovanėlė – tikra stebuklėlė. 2. Vaikas sukūrė stebuklėlę iš molio. 3. Tavo pasakojimas – gryna stebuklėlė šiandienai. Trumpai: – tai švelnus, mažybinis žodis, reiškiantis „mažą stebuklą“ arba „žavų dalyką“.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.