Stebuklatikis – tai neoficialus, šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis mažą, paprastą stebuklą, malonų netikėtumą ar smulkų džiaugsmą kasdienybėje. Dažnai naudojamas švelniai humoristiniu ar švelniuoju tonu.
Pavyzdžiai:
1. Ši graži saulėtekis – tikras stebuklatikis prieš rūpesčius.
2. Radau senoje knygoje užslėptą šeimos nuotrauką – toks jausmingas stebuklatikis.
3. Kaimynas atnešė šiltus bandelėms – mažas stebuklatikis šaltą rytą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.