„Snarglėjimas“ – tai lietuviškas žodis, reiškiantis tylų, nepatenkino ar pykčio išreiškimą nosimi (pvz., trumpas, aštriai įtraukiamas oras pro nosį), dažnai lydimas paniekios, skeptiškumo ar priešiškumo.
Pavyzdžiai:
1. „Jis tik snarglėjo girdėdamas tokias pasiūlymas.“ – parodo panieką ar nepasitikėjimą.
2. „Vietoj atsakymo ji tik snarglėjo.“ – kaip nepatenkino ar nepagarbos ženklas.
3. „Snarglėjimas gali būti ne tik reakcija, bet ir būdas parodyti pranašumą.“ – naudojamas norint pabrėžti arogantišką požiūrį.
Trumpai: Tai nekalbama, nosies garsais pareikšta neigiama emocija (pvz., panieka, skeptiškumas).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.