skelbčiojimas

Skelbčiojimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis garsų, dažniausiai balsų, išgąsčio ar pernelyg emocingai skleidimą (pvz., rėkimą, verksmą, dejavimą). Vartojamas neformaliai, dažnai su neigiama ar juokingu atspalviu.

Pavyzdžiai:
1. Vaikai pradėjo skelbčioti kieme, kad pritrūko ledų.
2. Nustok skelbčioti per filmą – visi girdi!
3. Kaimynai vėl skelbčioja dėl nieko – turbūt ginčijasi.

Sinonimai: rėkti, klykti, dejuoti, verkti (priklausomai nuo konteksto).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'skelbciojimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Skelbčiojimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis garsų, dažniausiai balsų, išgąsčio ar pernelyg emocingai skleidimą (pvz., rėkimą, verksmą, dejavimą). Vartojamas neformaliai, dažnai su neigiama ar juokingu atspalviu. Pavyzdžiai: 1. Vaikai pradėjo skelbčioti kieme, kad pritrūko ledų. 2. Nustok skelbčioti per filmą – visi girdi! 3. Kaimynai vėl skelbčioja dėl nieko – turbūt ginčijasi. Sinonimai: rėkti, klykti, dejuoti, verkti (priklausomai nuo konteksto).