Polonizavimas – tai Lenkijos kultūros, kalbos ir tradicijų sklaida bei pritaikymas kitose teritorijose ar etninėse grupėse, dažnai vykstantis per istorinį Lenkijos valdžios ar kultūrinio poveikio laikotarpį.
Pagrindinės reikšmės:
1. Kalbinė – lenkų kalbos įsisavinimas ir naudojimas ne lenkų.
2. Kultūrinė – lenkiškų papročių, religijos (katalikybės), identiteto perėmimas.
3. Istorinė – dažnai vyko Abiejų Tautų Respublikoje (XVI–XVIII a.) ir XX a. Lenkijos valdžios politikoje.
Pavyzdžiai:
- LDK didikai – daugelis perėmė lenkų kalbą, kultūrą ir katalikybę.
- Vilniaus kraštas – lenkų kalbos ir kultūros įtaka vietos lietuviams, baltarusiams.
- Kolonizacija – lenkų gyventojų kėlimas į Rytų teritorijas (pvz., Ukrainą, Baltarusiją).
- Tarpukario Lenkija – politinė polonizacija rytų regionuose (pvz., Varšuvos vyriausybės politika).
Rezultatas: Etninių mažumų asimiliacija, kultūrinės tapatybės pakitimai ar priešiškumas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.