polonizacija
Polonizacija – tai Lenkijos kultūros, kalbos, papročių ir tapatybės sklaida bei įsisavinimas kitose tautose ar regionuose, dažniausiai vykstantis istoriniuose Lenkijos valstybės politiniuose ar kultūriniuose įtakos regionuose.
Pagrindinės reikšmės:
1. Kultūrinė – lenkiškos kultūros, kalbos, religijos (katalikybės) perėmimas.
2. Politinė – valdžios skatinama asimiliacija, siekiant sustiprinti valstybės vientisumą.
3. Istorinė – natūralus elito ar visuomenės kultūrinis pasikeitimas.
Istoriniai pavyzdžiai:
- LDK (XVI–XVIII a.) – bajorija (didikai) dažnai perėmė lenkišką kultūrą, kalbą ir religiją, nors buvo lietuvių, baltarusų ar ukrainiečių kilmės.
- Lenkijos karalystės ir Abiejų Tautų Respublikos laikotarpis – kultūrinė įtaka dabartinės Baltarusijos, Ukrainos, Lietuvos dalims.
- Po Liublino unijos (1569) – didėjanti lenkų kalbos ir kultūros dominacija LDK politiniame ir kultūriniame gyvenime.
- XIX a. – Rusijos imperijos politika varžė polonizaciją, bet lenkiška kultūra išliko dalies bajorų ir miestelėnų tarpe.
Šiuolaikinis kontekstas:
Dabar terminas dažniausiai vartojamas istoriniame diskurse, apibūdinant praeities procesus, o ne dabartinę politiką.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.