priešiškùmas. → priešiškas:
1. Giliai įsišaknijęs poniško priešiškumo tarnui jausmas sujudo jos širdyje. Ne liūdesys dėl mirusiojo įsiviešpatavo likusiųjų sielose, o kaži koks nepasitikėjimas ir priešiškumas. Jis vėl pajuto grįžtant seną priešiškumą, tačiau stengėsi to neparodyti. Tuo, žinoma, okupantai sukėlė gyventojų priešiškumą. Ji. buvo palankiai priimama pažangiojoje visuomenėje ir susilaukė aštraus priešiškumo reakciniuose sluoksniuose.
2. Pirmajame knygos skyriuje atskleidžiamas valstybės ir liaudies priešiškumas buržuazinėse šalyse.
3. Romane sąmoningai sutirštintos spalvos, kad labiau būtų išryškintas karo baisumas ir priešiškumas žmogaus prigimčiai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.