pilnatinis

Pilnatinis – būdvardis, reiškiantis:

1. Privalomą, įpareigojantį
Pavyzdžiai:
– pilnatinis darbas (privalomas)
– pilnatinis įsakymas (įpareigojantis)

2. Visišką, galutinį (retesnė reikšmė)
Pavyzdžiai:
– pilnatinis atsakymas (išsamus, galutinis)
– pilnatinis sutikimas (visiškas)

Dažniausiai vartojama: teisės, darbo ar oficialiose situacijose, nurodant privalomumą.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'pilnatinis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Pilnatinis – būdvardis, reiškiantis: 1. Privalomą, įpareigojantį Pavyzdžiai: – pilnatinis darbas (privalomas) – pilnatinis įsakymas (įpareigojantis) 2. Visišką, galutinį (retesnė reikšmė) Pavyzdžiai: – pilnatinis atsakymas (išsamus, galutinis) – pilnatinis sutikimas (visiškas) Dažniausiai vartojama: teisės, darbo ar oficialiose situacijose, nurodant privalomumą.