Persamda – tai perteklinis, nepakankamai pagrįstas savęs vertinimas, pasižymintis išpūstomis nuostatomis apie savo svarbą, talentus ar pasiekimus. Tai ne psichologinis diagnozės terminas, o savybė ar elgesio bruožas.
Pagrindiniai požymiai:
Didžiulė savimeilė ir savęs svarbinimas.
Nuolatinis troškimas būti žvelgiamam ir garbinamam.
Fantazijos apie didingus pasiekimus ir sėkmę.
Dažnas kitų žmonių išnaudojimas asmeniniam naudai.
Stokojantis empatijos ir nepakantumas kritikai.
Pavyzdžiai:
1. Darbo aplinkoje: Darbuotojas nuolat kalba apie savo „nepakartojamus“ pasiekimus, nors realūs rezultatai vidutiniai, ir reikalauja ypatingo pripažinimo.
2. Asmeniniuose santykiuose: Partneris mano, kad jo poreikiai ir nuomonė visada svarbiausi, o kitų emocijos nesvarbios.
3. Socialinėje medijoje: Asmuo nuolat skelbia nuotraukas ir istorijas, kurios demonstruoja „tobulą“ gyvenimą, siekdamas dėmesio ir pagyrimų.
Trumpai tariant, persamda – tai išpūstas, dažnai tuščias savęs įvertinimas, kuriam būdingas egocentriškumas ir troškimas ypatingo dėmesio.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.