Neuroplastiškumas – tai smegenų gebėjimas keisti savo struktūrą ir funkcijas atsakant į patirtį, mokymąsi, traumas ar treniruotes. Tai reiškia, kad neuronų tinklai gali persiorganizuoti, formuoti naujas jungtis ar silpninti senas.
Pagrindinės formos:
1. Struktūrinė – fiziniai pokyčiai (pvz., naujų neuronų jungčių susidarymas).
2. Funkcinė – smegenų sričių aktyvumo persiskirstymas.
Pavyzdžiai:
- Mokymasis – išmokstant naują įgūdį (kalbą, instrumentą) sustiprėja atitinkamos smegenų sritys.
- Atgijimas po traumos – po insulto sveikos smegenų dalys perima pažeistų sričių funkcijas.
- Prisitaikymas – aklųjų žmonių regimoji smegenų žievė pradeda apdoroti lietimo ar girdimos informacijas.
- Poveikis aplinkai – įvairi aplinka ir užsiėmimai skatina smegenų vystymąsi.
Trumpai: neuroplastiškumas – smegenų lankstumas, leidžiantis mums mokytis, prisiminti ir adaptuotis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.