neokonservatizmas
Neokonservatizmas – politinė ideologija, kilusi iš XX a. 7–8 deš. JAV, jungianti konservatyvias vertybes (pvz., tvarka, patriotizmas) su aktyvia užsienio politika ir demokratijos sklaida pasaulyje. Emfazė – stipri valstybė gynyboje, laisva rinka, bet ne visuomet ekonominis laissez-faire.
Pagrindiniai bruožai:
1. Aktyvi užsienio politika – demokratijos ir JAV vertybių gynimas/platinimas, kartais karinėmis priemonėmis.
2. Stipri gynyba – didelės karinės išlaidos, technologinė pirmenybė.
3. Politinis realizmas – tikėjimas, kad demokratijos sklaida tarnauja JAV interesams.
4. Socialiai konservatyvus – šeimos, religijos vertybių pabrėžimas, bet ne visuomet ekonominis libertarianizmas.
Pavyzdžiai:
- JAV užsienio politika po 9/11 – įsiveržimai į Afganistaną (2001) ir Iraką (2003), siekiant nuversti režimus ir įvesti demokratiją.
- Politikai ir intelektualai – R. Reagan, G. W. Bush administracijos nariai (pvz., P. Wolfowitz), žurnalas The Weekly Standard.
- Idėjinė įtaka – demokratijos sklaidos koncepcija, priešinimasis totalitariniams režimams (pvz., Sovietų Sąjunga, šiuolaikinės diktatūros).
Trumpai: Neokonservatizmas – tai JAK konservatyvų judėjimas, kurio branduolys – agresyvi demokratijos eksporto užsienio politika, remiantis JAK galią ir moraliniu pirmumu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.