Neįvairumas – tai savybė reikšti mažai įvairų, monotonišką, vienodą turinį ar pobūdį. Dažnai vartojama apibūdinti kalbą, tekstą, veiklą ar aplinką, kurioje trūksta įvairovės, spalvų, naujumo.
Pavyzdžiai:
1. Kalboje:
Jo rašinys buvo neįvairus – tą pačią mintį kartojo kelis kartus.
2. Veikloje:
Kasdienė rutina – darbas, namai, miegas – tapo neįvariu ratu.
3. Aplinkoje:
Peizažas buvo neįvairus: tik beržai ir pelkės.
Sinonimai: monotoniškumas, vienodumas, nuobodumas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.