„Miramedis“ – tai sutrumpintas, šnek. variantas žodžiui „miestietiškas medis“, dažniausiai vartojamas apibūdinti medžius, augančius miesto aplinkoje (gatvėse, parkuose, kiemuose), kurie dėl sąlygų (teršiamas oras, ribota šaknų erdvė, priežiūra) atrodo silpni, reti, išblukę ar netvarkingi, panašūs į „įtvarą“ ar „šepetį“. Gali būti vartojamas ir metaforiškai apie žmogų, atrodantį liesą, silpną.
Pavyzdžiai:
1. Po langais auga tik keli miramedžiai – beveik be lapų.
2. Jis po ligos atrodo kaip miramedis.
3. Miesto centre tie miramedžiai daugiau panašūs į kuolus.
Pastaba: Žodis dažniausiai vartojamas šnekamojoje kalboje, ypač Lietuvos regionuose, ir nėra literatūrinis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.