„Mėnuliuoti“ reiškia būti pamišusiam, beprotiškai elgtis ar kalbėti, veikti kaip pažeidus protą. Tai poetiškas arba senesnis žodis, susijęs su įtaka mėnulio (lot. luna – mėnulis), kuris seniau buvo siejamas su protinių sutrikimų sąlygotu elgesiu.
Pavyzdžiai:
1. Pašėlęs elgesys:
„Senis pradėjo mėnuliuoti, kalbėdamas su savo šešėliu.“
2. Beprotiška kalba:
„Po traumos jis kartais mėnuliuodavo apie ateivius ir paslaptis.“
3. Perkeltine prasme (apie neįprastą idėją):
„Tavo planas – grynas mėnuliavimas, to negalima įgyvendinti!“
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.