Laumiškumas – tai savybė būti laumiu, t. y. turėti magiškų, stebuklingų galių ar mistišką, paslaptingą atmosferą. Dažniausiai vartojama apibūdinti gamtos vietoms, padavimams, naktims ar įvykiams, kurie asocijuojasi su senovės lietuvių mitologijos būtybėmis – laumėmis.
Pavyzdžiai:
1. Gamtoje: Laumiškas ežeras, kurio vanduo atrodo sidabrinis mėnulio šviesoje, o pakrantėse girdisi paslaptingi garsai.
2. Padavimuose: Laumiška pasaka apie laumes, nakties metu veriančias auksinius siūlus.
3. Atmosferoje: Laumiška naktis miške, kai tarp medžių šmėkščia migla ir atrodo, kad kas nors stebi iš už krūmų.
Trumpai: tai magiška, mitologinė, stebuklinga savybė, susijusi su lietuvių folklore.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.