laumes

„Laumės“ – lietuvių mitologijoje – gamtos dvasios, dažniausiai vaizduojamos kaip gražios, pusiau žmonių, pusiau paukščių būtybės. Jos globoja vandenis, miškus, gimdymą, audimą, o kartą – ir žmones (ypač našlaites). Gali būti ir geraširdės, ir kerštingos.

Pagrindiniai bruožai:
- Gyvena prie vandens (upėse, ežeruose).
- Audžia ir verpia (laumės verpimas – perkūno trenksmo metafora).
- Gali keisti išvaizdą, dažnai pasirodo kaip žmonės ar žąsys.

Pavyzdžiai:
1. Mitologinis: Laumė padėjusi našlaitei – suvedusi ją su jaunuoju.
2. Liaudies sakmėse: Laumės nakties metu verpiančios, o jei sutiktos – gali apdovanoti aukso verpstuku arba išnarplioti suknelę.
3. Toponimuose: Vietovardžiai – Laumėnų ežeras, Laumupis.
4. Literatūroje: Maironio „Laumės“ poema, vaizduojanti jų paslaptingą gyvenimą.

Trumpai: Gamtinių fenomenų ir moteriškumo personifikacija lietuvių tikėjimuose, dažna folkloro ir kultūros herojė.

• Vietovardžiai: Laumės

Įrašas
Paaiškinimas	„Laumės“ – lietuvių mitologijoje – gamtos dvasios, dažniausiai vaizduojamos kaip gražios, pusiau žmonių, pusiau paukščių būtybės. Jos globoja vandenis, miškus, gimdymą, audimą, o kartą – ir žmones (ypač našlaites). Gali būti ir geraširdės, ir kerštingos. Pagrindiniai bruožai: - Gyvena prie vandens (upėse, ežeruose). - Audžia ir verpia (laumės verpimas – perkūno trenksmo metafora). - Gali keisti išvaizdą, dažnai pasirodo kaip žmonės ar žąsys. Pavyzdžiai: 1. Mitologinis: Laumė padėjusi našlaitei – suvedusi ją su jaunuoju. 2. Liaudies sakmėse: Laumės nakties metu verpiančios, o jei sutiktos – gali apdovanoti aukso verpstuku arba išnarplioti suknelę. 3. Toponimuose: Vietovardžiai – Laumėnų ežeras, Laumupis. 4. Literatūroje: Maironio „Laumės“ poema, vaizduojanti jų paslaptingą gyvenimą. Trumpai: Gamtinių fenomenų ir moteriškumo personifikacija lietuvių tikėjimuose, dažna folkloro ir kultūros herojė.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.