apdovanoti

dovanóti, -ója, -ójo, dóvanoti, -oja, -ojo

1. duoti dovanų, veltui: Aukso žiedelį man dovanójo. Tam juk Dievs dosnus gerybes mums dovanójo, kad. vėl atsigautumbim, gardžiai kramtydami kąsnius. Kad nedovanosi, dykai paliks. Jomus [tie vaikai] nuog paties Dievo buvo dóvanoti. Dovanójo kaip ubagui lazdą. Dovanótam arkliui nežiūrėk į dantis. Džiaugias kaip žirgą dovanotas. Kas dovanota, tas jau veislei nederės. O nū su nauja meile pasauliui rodaisi, jog jam dovanojaisi. įteikti dovaną: Jaunąją dovanója (jai duoda dovanų) . Tėvus dovanója, seseris ir brolius. | Pirmuliausia tėvas ir moma dovanója [jaunuosius] duona, druska, gera buičia (linki gero gyvenimo) .

2. atleisti: Supyko, ale dovanójo tą sykį. Dovanók, kad nuskaltau. Aš jam nedovanósiu, vis kada nors atkeršysiu. Tai dar dovanók, mylimas tėveli, gal kada ir labai nepatikom, širdelę uždavėm. Už vieno gero dešimčiai blogų dovanoja. Ponas – ne brolis, nedovanos. Dovanok – šaukštai po pietų. Dovanókimės!

3. nepareikalauti, neatimti: Dovanoti kam gyvybę.

4. praleisti, atsisakyti: Eina ir eina vakaruot – nedovanõs nei vieno karto. Pamatė kokią knygelę – nedovanos nenupirkęs. Vienai ką davei, tai ir kita nedovanõs (būtinai reikalauja) .
apdovanóti.

1. duoti kam dovanų: Apdovanójo didelėm dovanom. Karalius labai brangiais daiktais apdovanojo tą senį. Žmonės apdovanojo jį gausiomis dovanomis. Bažnyčią savo apidovanojo ir apigražino. Jūs, mergelės, nesibijokit, apdovanókit mane jauną šilkų kaspinėliu.

2. suteikti kokį garbės vardą, įteikti ordiną, medalį: Daugiau kaip pusaštunto šimto socialistinio kaimo pirmūnų apdovanoti ordinais ir medaliais.
atidovanóti

1. atiduoti dovanomis: Man podelė šituos karolius visai atidovanójo.

2. atlyginti už dovaną: Reiks svotui už saldainius atidovanót. Dėkui, broleliai, už didžias dovanėles, kad atdovanotų ponulis Dievulis didesnėm dovanėlėm. Atadovanójo, duodamas jam dides mokestis. Jobui padaugsinojo, dveju tieku atadovanojo. Neturiu kuo atsidovanoti.
išdovanóti. išdalyti dovanomis: Išdovanójom, atadavėm, ką tik turėjom. Jis savo daiktus išdovanójo. Rūdi aukso žiedužėliai neišdovanóti.
nudovanóti. padovanoti: Ar negalėtumėt man nudovanót kokią kapeikėlę?
padovanóti. atiduoti dovanomis: Jei padovanosi, tai likysiu sūrį. Dar neužaugo ik pusmergėlės, padovanójo aukso žiedelį. Ką padovanójai, to jau ir nebreikalauk. Davei, ir padovanók (negrąžins) .
pérdovanoti.

1. pakartotinai dovanoti, atleisti: Tu dovanók pérdovanok, jam valdžia nedovanos.

2. papirkti dovanomis: Sūdžią papirkti, perpirkti, pérdovanoti.
pridovanóti. priduoti dovanomis: Arba maža aš tau visko pridovanojau? Tai vis brolių pridovanóta iš Amerikos.
sudovanóti. sumesti dovanomis: Sudovanojo jam jo sėbrai tris auksinus ant kelio. Piningai ant to yra nuo pasiturinčiųjų sudovanojami. Po ugniai jiem labai daug sudovanójo.
uždovanóti. gausiai apdovanoti: Mano motina, kad aš nerūkyčiau, uždovanodavo mane pinigais ir saldainiais.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apdovanoti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x