"Lalautojas" (žodžio kilmė iš rusų kalbos, лала) yra šnekant vartojamas terminas, reiškiantis kalbantį daug ir be reikalo, panašiai kaip "pļāpa", "pustelninkas" ar "plepys". Dažnai nusakomas kaip žmogus, kuris kalba tuščiai, nerimtai ar įkyriai.
Pavyzdžiai:
1. Nustok būti toks lalautojas – visą susirinkimą tu vienas užkalbini!
2. Kaip užknisa tie lalautojai autobuse, kurie visiems skambina ir rėkia.
3. Nežiūrėk, kad jis toks ramus, o su draugais – tikras lalautojas.
Pastaba:
Žodis dažniausiai vartojamas šnekamojoje kalboje, neretai su šiek tiek neigiamu atspalviu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.