"Laisvutėlis" – tai mažybinė, švelniai juokingu atspalviu vartojama "laisvės" forma. Nurodo trumpą, nedidelę ar simbolinę laisvę, dažnai su šiek tiek sarkastiška ar ironiška prasme.
Pavyzdžiai:
1. Po darbo turiu porą valandų laisvutėlio – galų gale galiu atsipūsti.
2. Mokytoja išleido mokinius penkioms minutėms – toks mažas laisvutėlis pertraukėlėje.
3. Savanoriškas namų areštas baigėsi, dabar turiu naminio kiemo laisvutėlį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.