Kolektyvinė sutartis – tai susitarimas tarp darbdavio (arba darbdavių organizacijos) ir darbuotojų atstovų (profesinių sąjungų), reguliuojantis darbo, socialines ir ekonomines sąlygas.
Pagrindinės savybės:
Teisiškai privaloma visoms sutarties šalims.
Gali būti sudaroma įmonės, šakos ar nacionaliniu lygiu.
Nustato minimalias sąlygas, geresnes nei įstatymai.
Pagrindiniai reguliuojami klausimai:
Atlyginimai (tarifai, priedai).
Darbo laikas ir poilsis.
Atleidimo iš darbo tvarka.
Apsauga nuo diskriminacijos.
Mokymai ir kvalifikacijos kėlimas.
Pavyzdžiai:
1. Įmonės lygmuo: Gamykloje sutartis nustato papildomus atostogų dienas ir aukštesnius naktinės pamainos priedus, nei nurodo Įstatymai.
2. Šakos lygmuo: Statybų sektoriaus sutartis visiems darbuotojams garantuoja viršvalandinio darbo apmokėjimą pagal padidintą koeficientą ir mokymus saugai.
3. Valstybinis lygmuo: Nacionalinė švietimo sutartis nustato vienodus mokytojų atlyginimų tarifus ir mažiausią atlyginimą visoje šalyje.
Reziumė: Tai pagrindinis įrankis socialiniam dialogui, užtikrinantis teisingesnes ir skaidresnes darbo sąlygas už įstatymų nustatytą minimumą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.