Kolbutė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis mažą, negilų indą vandeniui nešti ar laikyti (dažniausiai medinį, kartais metalinį). Istoriškai naudotas kasdieniame gyvenime.
Pavyzdžiai:
1. Senelė iš šulinio vandenį nešė kolbute.
2. Darželyje vaikai laistė gėles mažomis kolbutėmis.
3. Muziejuje matė senovinę ąžuolinę kolbutę.
Sinonimai: kibiras, kaubas, samtis (nors šie gali būti didesni ar kitos formos).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.