klibinkščiavimas

Klibinkščiavimas – tai veiksmas, kai kas nors (dažniausiai vaikas) bando kalbėti, bet garsai išeina netaisyklingi, neryškūs ar iškraipyti, panašiai kaip "klibant" ar "kliūdžiant". Tai neformalus žodis, apibūdinantis vaikišką, nesusiformavusią kalbą.

Pavyzdžiai:
1. Vaiko kalba:
"Mama, aš noriu tūtū" (vietoj "sūrio") – čia garsų kaita ar praleidimas.
2. Sutrumpinimai:
"Kaka" (vietoj "katė") – supaprastinti žodžiai.
3. Klaidžiojimas:
"Aš valgiau... em... tai... mmm... pyragą" – nerimas ar sunkumas rinktis žodžius.

Trumpai: Tai laikinas kalbos netobulumas, dažnas mažiems vaikams, kuris paprastai išnyksta vystantis kalbai.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'klibinksciavimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	Klibinkščiavimas – tai veiksmas, kai kas nors (dažniausiai vaikas) bando kalbėti, bet garsai išeina netaisyklingi, neryškūs ar iškraipyti, panašiai kaip "klibant" ar "kliūdžiant". Tai neformalus žodis, apibūdinantis vaikišką, nesusiformavusią kalbą. Pavyzdžiai: 1. Vaiko kalba: "Mama, aš noriu tūtū" (vietoj "sūrio") – čia garsų kaita ar praleidimas. 2. Sutrumpinimai: "Kaka" (vietoj "katė") – supaprastinti žodžiai. 3. Klaidžiojimas: "Aš valgiau... em... tai... mmm... pyragą" – nerimas ar sunkumas rinktis žodžius. Trumpai: Tai laikinas kalbos netobulumas, dažnas mažiems vaikams, kuris paprastai išnyksta vystantis kalbai.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.