Klepočiai

Klepočiai – tai lietuvių liaudies pasakose ir tikėjimuose minimi nykštukai arba maži padarai, dažnai gyvenantys po žeme, mėgstantys išgerti alaus arba sukti įvairias nemalonias pokštus žmonėms.

Pagrindinės savybės:
- Labai maži (nykštukų dydžio).
- Mėgsta alų, midų, pieną.
- Gali būti gudrūs, išdaigūs, kartą – pavojingi.
- Gyvena po žeme, trobelėse ar ūkiniuose pastatuose.

Pavyzdžiai iš folkloro:
1. Pasakoje klepočiai gali pavogti iš kaimo alų ar sumaišyti javus, jei žmogus jų nepažįsta.
2. Sakmėse minimi kaip namų ar kaimo „sargai“, kurie gali padėti arba sukelti bėdų, priklausomai nuo žmonių elgesio.
3. Vaikiškose pasakose dažnai vaizduojami kaip linksmi, bet kaprizingi padarėliai, mėgstantys šokti ir gerti.

Trumpai: Klepočiai – tai maži mitiniai padarai lietuvių folklore, linkę į gėrimą ir išdaigas, simbolizuojantys gamtos ir namų dvasių įvairovę.

• Tarptautiniai žodžiai: televizija

Įrašas
Paaiškinimas	Klepočiai – tai lietuvių liaudies pasakose ir tikėjimuose minimi nykštukai arba maži padarai, dažnai gyvenantys po žeme, mėgstantys išgerti alaus arba sukti įvairias nemalonias pokštus žmonėms. Pagrindinės savybės: - Labai maži (nykštukų dydžio). - Mėgsta alų, midų, pieną. - Gali būti gudrūs, išdaigūs, kartą – pavojingi. - Gyvena po žeme, trobelėse ar ūkiniuose pastatuose. Pavyzdžiai iš folkloro: 1. Pasakoje klepočiai gali pavogti iš kaimo alų ar sumaišyti javus, jei žmogus jų nepažįsta. 2. Sakmėse minimi kaip namų ar kaimo „sargai“, kurie gali padėti arba sukelti bėdų, priklausomai nuo žmonių elgesio. 3. Vaikiškose pasakose dažnai vaizduojami kaip linksmi, bet kaprizingi padarėliai, mėgstantys šokti ir gerti. Trumpai: Klepočiai – tai maži mitiniai padarai lietuvių folklore, linkę į gėrimą ir išdaigas, simbolizuojantys gamtos ir namų dvasių įvairovę.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.