"Kiauliãkis" – tai žargoninis, šnekamosios kalbos žodis, reiškiantis "kiaulidė" arba "teršalai, nešvarumai". Dažnai vartojamas perkeltine prasme apibūdinti netvarką, purviną vietą ar chaotišką situaciją.
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė prasmė:
"Po vakarėlio virtuvėje liko tikras kiauliakiais – visi indai netyti, grindys lipnios."
2. Perkeltinė prasmė:
"Toje kontoroje visada kiauliakiais – dokumentai išmėtyti, niekas nieko neranda."
3. Šnekamojoje kalboje:
"Nustok kiauliakius daryti savo kambaryje!" (t.y. netvarkyti, teršti).
Pastaba: Žodis kilęs nuo "kiaulė", dažnai turi neigiamą atspalvį, panašus į "chaosas" ar "netvarka", bet su akcentu į fizinį nešvarumą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.